BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Cheeseburger… ir lenkų pavardės

Turbūt kiekvienam yra buvęs toks nutikimas. Įvardijate savo draugus, pažįstamus Algiu, Rita, Aurimu manote, kad tai tikrieji jų vardai. Ir kartą išgirstate, kad jų tikrasis vardas, sužinote, kad vardas įrašytas pase yra ne Algis, o Algimantas, arba net Algirdas. Rita pasirodo yra ne Rita, o Margarita. Aurimas pasirodo yra Aurelijus. Neabejoju, kad yra buvę. Turbūt nė paso nematėte, tiesiog iš paties Algio išgirdote, kad jis yra Algimantas. Ir ar atsitiko katastrofa sužinojus, kad vardas yra visai kitoks nei kad buvote įpratę? Tikrai ne. Kiek kartų esate matę draugo, to pažįstamo Algio, o tuo labiau svetimo žmogaus pasą ar tapatybės kortelę? Neabejoju - retai. Tad nesuprantu pastaruoju metu kilusio erzelio dėl to, kad maža dalis Lietuvos Respublikos piliečių pase nori pavardę rašyti taip kaip nori, taip kaip jiems pagal savo gimtą kalbą reiktų rašyti. Juk svetimo žmogaus paso mes net nematome. Garbės žodis, pažįstamų paso nesu turėjęs rankose.

Kiek šurmulio, kiek demagogijos lietuviškieji rėksniai skalambija: oi, išnyks, sugrius lietuvių kalba, arba mums tuo teks išmokti rašyti ir skaityti arabiškus rašmenis! Dangus griūva! Lenkai puola! Gresia Lietuvos polonizacija! Pilna tokių panašių tos paties emocinio krūvio pareiškimų, absurdų ir nesąmonių. Besivadovaujant blaiviu protu pabandžiau padiskutuoti su šių pareiškimų autoriais. Nežinau ar įtikinau, ar parodžiau kur jie klysta, bet supratau viena - su fanatikais diskutuoti sunku. Keisti tie žmonės. Man jie, na, ne visi žinoma - su visais nesu diskutavęs, tad sunku spręsti kokie jie, bet man jie tipiški patriotai-idiotai. Ieškantys priešų, nes, ko gero, daugiau neturi kaip savęs realizuoti. Jei iš tiesų jei jiems taip rūpėtų lietuvių kalba tai turėtų labiau rūpintis viešaisiais užrašais anglų kalba. Nesuprantu tokių dvejopų standartų: piktinamasi įrašu pase, kurio niekas nemato, o tuo metu nė cyptelėjama, dėl viešų angliškų užrašų, kuriuos mato visi. Kaip gali kelti pavojų kalbai paso turėtojas, jei jo pasą mato tik koks pareigūnas ar banko tarnautojas, o antruosius įrašus mato visi. Ir antrųjų įrašų poveikis jaunimui yra akivaizdus - pasiskaitykite kaip jaunimas rašo tekstus: pilna anyway, ok, šit, cool, please ir panašių jaustukų. Nesuprantu, kodėl Lietuvos valstybė labiau gerbia stambias kompanijas su užsienietiškais pavadinimais, o žmones - ne?

Sakysite, girdi, verslas yra verslas, jis nori pritraukti ir potencialius klientus užsieniečius. OK, be dvejopų standartų, plyz, vadinkite šį mėsainių atstovą, sūrainį - čyzburger.

Cheesburger

Cheeseburger, 2011-04-22

P.S. Beje keisti tie polonofobai, jie piktinasi, kad pase kurį matys tik retas, bus tokie raidžių deriniai cz, sz, rz. Girdi lietuviai nemokės ištarti, o štai kad reklamoje užrašyta ch ir dauguma ištaria kaip č, ir nepasitenkinimo negirdžiu. Akivaizdūs dvigubi standartai.

Rodyk draugams

Chaltūra kaunietiška

Nemėgstu Kauno. Nemėgstu, nes kauniečiai susireikšminę. Nemėgstu, nes Kaunas turi nekokią reputaciją. Nemėgstu, nes rinkėjų tipas yra visiems žinomas, nemėgstu dėl… na, nežinau galima rasti priežastį. Tai be abejo yra stereotipų suformuota nuomonė. Kaune nesu tiek kartų buvęs kad galėčiau sakyti šį miestą gerai pažįstų. Apskritai įrašas net ne apie Kauną, o apie tokį dalyką kaip įvaizdžio kūrimas, nes pamačiau štai tokią reklamą:

tai mano miestas - nesvarbu kur būčiau“

„Kaunas: tai mano miestas - nesvarbu kur būčiau“

Na, nemanau, kad Lietuvos miesto reklama Lietuvoje apskritai gali papildomai pritraukti lankytojų, bet ne čia esmė. Kiekvienas kas bent minimaliai besidomėjęs logotipais, šalies, regiono simboliais žino, kad jaučio siluetas toks koks pateiktas Kauno reklamoje yra tapęs neoficialiu Ispanijos regiono Andalūzijos simboliu. Tiksliau čia yra chereso „Osborne“ gaminamo Andalūzijoje reklama. Įsitikinkite, į Google paveikslų paiešką įrašykite: bull, silhouette, Andalusia ir spauskite „Enter”. Rezultatai akivaizdūs. Galite įsitikinti čia, arba galutinai čia.  Įsižiūrėkite: kairė jaučio ausis net tokia pati. Man tai paprasčiausia chaltūra. Daugmaž įsivaizduoju kaip buvo daroma: paimtas vienas iš Kauno simbolių - funikulierus, na, o kito Kauno simbolio - tauro, greičiausiai patingėta kurti, tai nupirktas (viliuos) paveiksliukas rastas internete. Dar, ko gero, reklamos dizaineris pats buvo Ispanijoje, pamatė, patiko. Ir štai jums reklama, štai įvaizdžio kūrimas. Neabejoju kainavo ne kelis šimtus litų.

Rodyk draugams

Rinkimai, jų rezultatai ir pamąstymai

Jei jau aprašiau rinkimų agitaciją Šiauliuose reiktų apžvelgti ir rinkimų rezultatus. Rezultatai - čia. Man džiugu. Tikrai, džiaugiuos, kad žmonės, bent Šiauliuose dar galutinai nenukvako. Andriaus Šedžiaus vadovaujama koalicija pasivadinusi „Nepartinių kandidatų koalicija” surinko tik 1,67 proc. balsų. O taip buvo stengtasi, taip dažnai rodytasį per televiziją, kad net bloga darėsi. Tiesa, reiktų kažkiek gerbti Andrių Šedžių, nes atvirai prisipažino, kad stengiasi kuo daugiau rodyti televizijoje, vien tam, kad išgarsėtų, kad taptų labiau žinomas, ir anot jo: kuo būni labiau matytas per TV tuo labiau už tave balsuoja. O po to žiūrėk į prezidentus… Teorija nepasitvirtino. Žinomumo reitingo padidėjimas, žiūrėkite čia, arba čia nenulemė rinkimų rezultatų. „Pijaras” nėra visagalis. 1,67 proc. balsų - juokingai mažai, lyginant su kurtu „pijaru”.

Akivaizdu, kad ir nemažos išlaidos kurias padarė Naujoji sąjunga (socialliberalai) vargiai galima pavadinti itin atsipirkusiomis politine prasme. 8,48 proc. ir 3 vietos miesto taryboje mano manymu nedaug. Per TV, vienoje pokalbių laidoje, pas Rūtą (tik kurią nepamenu) buvo mestelėta girdi Šiaulių verslininkas Aristidas Vinkleris skyrė socialliberlams būktai 300 000 litų. Dideli pinigai pasirodo taip pat ne viską lemia. Reiktų paaiškinti, kas tas Aristidas Vinkleris ne šiauliečiams. Sunku apibūdinti, na tai kažkas panašaus į vietos oligarchą. Kaip V. Uspaskich Kėdainiuose. Šitoks apibūdinimas, labiau žiniasklaidos sukurtas, asmeniškai nei vieno nepažistų, bet visi gi žinote kaip piešiami žiniasklaidoje tokie asmenys, turintys įtaką ir turintys savo žinisklaidą ir t.t. ir pan. Taigi A. Vinkleris yra vietos laikraščio „Šiaulių naujienos”, bei vietos korporacijos valdančios prekybos centrų bei nekilnojamojo turtą „Vaivorykštė” vadovas ar tai savininkas, ar tai bendrasavininkas. Tiksliai negaliu pasakyti, bet taip rašoma ir kalbama.

Didžiausią skaičių balsų gavo socialdemokratų partija. Užsitikrino 10 vietų iš 24 miesto taryboje. Tiesą sakant nežinau ar liūdėti, ar džiaugtis. Meras jau išrinktas. Turiu idėjų, reiks naujajam merui pasiūlyti, tuomet pažiūrėsiu ko verta naujoji valdžia.

Prisipažinsiu, nebalsavau nei už vieną partiją, pasirinkau nepriklausomą kandidatą. Miestui turi vadovauti žmonės, vaizduojamosios partijų kovos mieste nereikia, reikia ūkininkų. Manau, esu įsitikinęs renkami turėtų tik pavieniai žmonės į miesto tarybos nario vietą. Kiekvienas turėtų save išsikelti. Jeigu nori žmogus gali būti partinis, niekas nedraustų. Gal kas nors sakys girdi nepriklausomi niekam neatstovauja, taryba išrinkta tik iš nepriklausomų kandidatų būtų nesusikalbanti - tokių kalbų per televiziją teko matyti. Nemanau. Manau blaivus protas nugalėtų. Asmeniškai išrinktas būtų atsakingas prieš save. Na, kas norėtų susidirbti savo vardą, savo reputaciją? Žmogus būtų priverstas atsakingai dirbti. Juk galų gale politikoje konkrečius sprendimus, konkretų veiksmą - spausti mygtuką: „taip”, „ne”, „susilaikiau” priima konkretus asmuo, vadinasi konkretūs asmenys ir turi būti renkami į miesto, rajono tarybas ir Seimą. Dabar gi partinių sąrašai už klaidas pasiteisina kolektyvine atsakomybe… t.y. niekuom. Tiesioginiai rinkimai manau turėtų būti ir į Seimą. Netgi būtų gerai, kad išrinkti seimūnai išsibartų, persipjautų, iškeiktų vienas kitą. Samprotauju atvirai - gaila, kad Seime nėra buvę muštynių. Vadinasi niekas iki galo savo pozicijos į priimamą įstatymą negina? Tokia darytina išvada, o taip yra todėl, kad partinių sąrašų atstovas tik paburnoja, retai kada išreiškia nesutarimą su partijos linija, ir… partijai liepus nuolankai prabalsuoja. Opozicijos atstovai pavaizduoja kažką, bet jų balsų neužtenka. O jei seimūnas mato, kad įstatymas kreivas? Va, taip pabandžius iki galo ginti poziciją. Tik nesakykite, kad prastų įstatymų nėra buvę. Pats faktas, kad įstatymai daugumoje nėra nauji, o Seimas vis nuolat priima „įstatymų pakeitimų įstatymus” tik liudija, kad yra daug broko. Ir netikiu, kad jų priėmimo metu neatsirasdavo nei vieno seimūno, kuris proto kamputyje neturėjo abejonių, bet kaip ginti poziciją iki galo jei esi sąrašinis ir prieštaraudamas gali nepatekti sekantį kartą į partijos sąrašą, arba tavo pozicija sąraše dėl nesutikimo su partijos linija nukris

Rodyk draugams