BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kur mesti skardines?

Esu žaliųjų pažiūrų. Aplinkosauga man svarbi. Kur mesti skardines? Regioninis atliekų tvarkymo centre, RATC, gal galite įrengti? Nes mesti į bendrą krūvą aliuminines skardines prie maisto atliekų man kažkaip ranka nekyla.

Stiklas. Popierius, kartonas. Plastmasė.

Stiklas. Popierius, kartonas. Plastmasė.

Rodyk draugams

Varom už Lietuvą!

Eilinė absurdiška akcija. Gerbiamieji žmonės, paaiškinkite man kaip kaip galima „varyti už Lietuvą?“ Suprantu galim varyti kažkur, į objektą, ar iš objekto.  Galima varyti prie ežero, galima varyti į trenkę, galima varyti iš pamokų, o kaip varyti už Lietuvą? Varinėti kamuolį po Lietuvą? Sutinku - galima, bet taip reikia ir rašyti.

Varom už Lietuvą

Varom už Lietuvą

Rodyk draugams

„Valstybė“: savinieka, rusofobija ir sąmokslo teorijos

Kitas žurnalas kurį skaitau yra „Valstybė“. Prisipažįstu iškart, man šis žurnalas nepatinka. Nepatinka dar nuo 2009 metų kai pradėjo isterikuoti apie bloguosius skandinavų bankus ir kokia yra „sunki Švedijos karūnos našta“. Niekas gi per prievartą nevertė Lietuvos gyventojų imti paskolų iš bankų, ir tuo labiau Švedijos karalius nėra atsakingas už Švedijos verslo įmonių veiklą. Kai politikai paskelbė Ramanauską - Vanagą post factum prezidentu, t.y. sufalsifikavo istoriją, tai žurnalas „Valstybė“ išdidžiai patalpino ant viršelio naujai iškeptą prezidentą… Neįsivaizduoju, kokiu nekritišku, kokiu vergiškai nemąstančiu reikia būti, kad priimti už gryną pinigą politikų įstatymu įtvirtintą požiūrį į istoriją.

Valstybė Nr.8, 2011

Valstybė Nr.8 (52), 2011

Na, skaitau 2011 metų rugpjūčio (Nr. 52) „Valstybės“ numerį. Keturiasdešimtame puslapyje žurnalas skelbiasi besantis „solidžiausias žurnalas Lietuvoje“, bei „įtakingiausias verslo žurnalas Lietuvoje“… Mano supratimu tėra tik vienas vertas dėmesio rimtas straipsnis: Eduardas Eigirdas, Lietuvoje mokesčiai skirti nevykėliams, o finansai - valdovams, p. 41-43. Pastebėjimai taiklūs, deja antraštė saviniekos pobūdžio. Ar išties žmonės mokantys mokesčius yra nevykėliai?

Skaitau straipsnį: Ginas Dabašinskas, Pasėta imigracijos sėkla dar nesudygo. Kol kas… p. 28-35. Tipiškos sąmokslo teorijos: kinai kolonizuoja Afriką, galimas baltarusių antplūdis ir t.t. Citata: „Kinija savo demografinę ekspansiją vykdo keliomis pagrindinėmis kryptimis: gretimos Pietryčių Azijos šalys ir Rusija, Šiaurės Amerika ir ES, Pietų Amerika ir Afrika.“ Šaltinius, dokumentus autoriau, kur Kinijos Liaudies Respublikos vadovybė vykdo ekspansiją. Kvaila sieti savaiminę gyventojų migraciją su valstybės politika. Pagal autoriaus logiką Lietuvos Respublikos tikslas yra kolonizuoti Airiją, nes ten lietuviai važiuoja…

„Robotas - irgi žmogus“, 38 puslapyje teigia Žygimantas Mauricas. Nežinojote, solidžiausias verslo žurnalas rašo, kad robotas irgi žmogus, reiškia taip yra… aiškinimo kodėl nėra, bet kam jis! Mintis buvo ta, kad robotai gamyboje pakeičia žmones, todėl Japonijoje „darbuotojai galėjo daugiau laiko skirti senyvo amžiaus gyventojų priežiūrai“ - rūpūs miltai, bet ar nuo to robotai tapo žmonėmis? Kam rašyti tokius fantazijomis ir asociacijomis grįstus apibendrinimus?

Žurnalas nepatinka savo sensacingo pobūdžio antraštėmis, tačiau kai skaitai nieko panašaus nėra, pavyzdžiui „Galvų ir rankų medžioklė: į mūsų intelektą nusitaikė „Google““ - straipsnis yra apie Google kompanijos siūlomus atlyginimus, kurie neva išvilios gabius programuotojas. Bet, ei, dauguma žmonių nėra programuotojai, kaip į jūsų intelektą galima nusitaikyti? Ar jūs, vidutinis statistinis skaitytojau, jaučiate tai?

Monika Poškaitytė, Pasaulinė lietuvio kaina kyla - būtų neblogas pažintinis straipsnis apie lietuvius dirbančius informacinių technologijų srityje, bet kam ta „pasaulinio kaina“? Va šitokios sensacingos antraštės primena rusišką internetinę žiniasklaidą… Antirusiškas žurnalas naudoja rusiško tipo sensacingą pavadinimų frazeologiją… Tas antirusiškumas juntamas daugelyje straipsnių. Galima atsekti žurnalo liniją: Rusija yra blogis, didelis blogis, laaabai didelis blogis - tai eina iš numerio į numerį.

Autorius - Karolis Makrickas, straipsnis - „Karai - ginklų bandymams?“ Na, kai toks pavadinimas - lauk sąmokslo teorijų ir nusišnekėjimų. Mintis formuojama tokia, girdi JAV, Prancūzija, Rusija kariauja tam, kad išbandytų ginklus… Ką jau bepridursi, aišku versijas galima kelti fantastiškiausias, bet ar tai solidu? Bet kokiu atveju solidus žurnalas negali. Žurnalas net meluoja, citata iš to paties straipsnio: „Rusija 2009 m. įsiveržė į Gruzijos teritoriją po to, kai pastaroji apšaudė separatistus prorusiškai nusiteikusioje Pietų Osetijos teritorijoje“ Na, konfliktas įvyko 2008-08-08. Ir įvyko Gruzijai įsiveržus į Pietų Osetiją. O kaip formuojamas sakinys?

Kitas nusišnekėjimas to paties autoriaus - Karolis Makrickas, Branduoliniai lėktuvai, puslapiai 88-91. Straipsnis šiaip neužkliūtų, bet vienoj vietoj yra toks nusišnekėjimas, kad verta pacituoti: „branduolinių lėktuvų veikiausiai nepamatysime iki pat 2100 metų. O gaila - juk laivai ir povandeniniai laivai jau seniai varomi branduoliniu kuru ir niekas dėl to per daug nesuka galvos.“ Autorius arba meluoja arba yra visiškas neišmanėlis. Ko čia gailėtis? „Niekas nesuka galvos (per daug)“ - neįsivaiduoju, kaip tokį absurdą galima parašyti. Branduolinių atliekų problema yra tiek daug kartų aprašyta ir aprašoma. Branduoliniai laivai pagrinde naudojami kariniame laivyne, o karinė pramonėje taikomi visai kitokie naudos, efektyvumo standartai. Pagal autoriaus logiką reiktų gailėtis, kad medžiotojai negali įsigyti nusodrinto urano šovinių… Aišku ši citata mažai keičia pažintino straipsnio esmės, straipsnis įdomus, bet „solidžiausias žurnalas“ tokių liapsusų daryti negali.

Apskritai straipsniuose justi savinieka. Peržiūrėjau dar kartą, na tikrai yra, pavyzdžiui: „tad jei lietuvių vertimo mulkiais fabrikas nenustos“, p.9. „Lietuviu požiūriu į mokesčius labai lengva manipuliuoti, nes daugelis jų nesuvokia…“, p. 18 - šaltinio kuo remtasi nėra. Tekstas iliustracijoje: „O kodėl lietuviai neapmokestina prabangos? Nes pas juos mokesčius sumoka varguoliai“, p. 21. Ir tai žurnalo redaktorės, Aušros Radzevičiūtės, žodžiai! Galima būtų suvokti tokio rašymo stiliaus intencijas. Ko gero autorės manymu, tai turėtų atkreipti dėmesį į problemą, aktualizuoti problemą, bet ar saviniekinis stilius duoda naudą? Kur tas žurnalo solidumas, aš nerandu. Vienas žmogus šį žurnalą pavadino lietuviškos žurnalistikos etalonu… Kur tas etalonas?

Rodyk draugams

„IQ“ - žurnalistikos idealas ir etalonas? Abejoju

Perskaičiau naujausią IQ žurnalo numerį (2011 rugpjūtis, nr. 17). Tai rimtas žurnalas, tas jau taip. Jis išties rašo rimtai politikos temomis ir, pavadinsiu, intelektualiais klausimais, bet tokių žurnalų tarpe jis ne vienintelis. Mano nuomone vertingiausi dalykai šiame žurnale yra verstiniai straipsniai iš „The Economist”. Lietuviškieji apžvalgininkai, išskyrus Egidijų Aleksandravičių ar Leonidą Donskį, kažkaip nepriverčia pamąstyti, kartoju tai mano nuomone. Galbūt tai todėl kad The Economist, Aleksandravičius, Donskis savaime, vėlgi mano nuomone, jau tapę lyg kaip ir prekių ženklais, dėl savo žinomumo reiškiniais per se.

IQ

IQ, 2011, Nr. 8(17)

Bet dabar apie tai kodėl suabejojau del IQ kokybės. Straipsnius žurnalui IQ tarptautinės politikos temomis rašo toks Tomas Janeliūnas. Jau seniau pastebėjau šio autoriaus naivumą ir polinkį į idealistinį maksimalizmą, bet šį sykį nervai nebelaiko skaityti akivaizdžius nusišnekėjimus. Labai konkrečiai, keletas T. Janeliūno citatų:

„Tiesa atšaukus ambasadorių iš Vienos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai gali kilti tam tikra dilema: ar vėliau grąžinti ambasadorių atgal, o gal tiesiog perduoti Austrijos reikalų tvarkymą Lietuvos ambasadoriui reziduojančiam Maskvoje? Jei skambučius iš Maskvos austrai vertina labiau, toks sprendimas būtų labai pragmatiškas”. Straipsnis: Raudonas kilimas KGB pulkininkui, p.11.

Lietuvos Respublikos ambasadorius skirtas Austrijai reziduotų Maskvoje ir iš čia tvarkytų santykius su Austrijos Respublika? Absurdiškas pasiūlymas, kam siūlyti tai kas neįmanoma?

Citata: „Baltijos šalys per 20 metų peršoko į „aukščiausią lygą”, kuriai priklauso turtingiausios, didžiausią gerovę ir ilgiausias demokratijos tradicijas puoselėjančios valstybės.” Straipsnis: Po dvidešimties metų, p.22.

Na, dabar nekvestionuosiu termino „Baltijos šalys” naudojimo, tai būtų kita tema. Paanalizuokime teiginį, neva Lietuva peršoko į „aukščiausią lygą”. Tai kodėl gi žmonės iš Lietuvos važiuoja į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Norvegiją dirbti ir gyventi? Arba iš Estijos važiuoja žmonės dirbti į Suomiją, (tiesa, savaitgaliais dažnai grįžta)? Juk minėtos šalys: nuo Jungtinės Karalystės iki Suomijos tikrai yra „aukščiausioje lygoje”. Jei jau esame „aukščiausioje lygoje” tai ko važiuoti kitur? Galai nesueina.

Nežinau kaip dėl Latvijos ir Estijos, bet priskirti Lietuvą prie demokratiją puoselėjančių šalių, dar su ilgiausiomis tradicijomis - pritempimas, čia švelniai. Taip, Lietuva yra formaliai demokratiška, bet ne iki tokio laipsnio kaip aukščiausios demokratijos lygos šalys. Deja tik formaliai. Realiai gyvename partinės oligarchijos sąlygomis. Apie kokią demokratiją galime kalbėti Lietuvoje, jei net paties žemiausio rango valdininkas, t.y. seniūnas yra skiriamas rinkimus laimėjusios partijos, o ne renkamas pačių vietos gyventojų? Tol kol mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, negalėsime tiesiogiai rinkti miestelio seniūną, arba savo miesto policijos komisarą (kodėl ir ne, tai įprasta JAV) - apie „demokratijos puoselėjimą” nėra ką ir berašyti.

Kitas straipsnis vadinasi „Kodėl Rusija nėra supervalstybė?” Kažkas klysta: arba T. Janeliūnas arba politikai ir apžvalgininkai tiesiai rašantys kad Rusija atgauna supervalstybęs statusą ir jau senokai stebimas Rusijos kilimas. Kažkaip niekas nekvestionuoja ar Rusija verta būti G-8 valstybių klubo nare, nors kai buvo priimta, tokių kalbų būta. Teisybė, nemaža dalimi Rusija supervalstybės statusą lemia senesnių metų įdirbis, pavyzdžiui branduolinės ginkluotės srityje dar iš Tarybų Sąjungos laikų, bet tai nekeičia dabarties. Jei valstybė turi įtaką didelei daliai valstybių ji ir yra supervalstybė, kad ir kokios už to slypėtų priežastys, kad ir kokios aplinkybės nulėmė. Ar Rusija daro įtaką? Sutiksite, kad daro. Tai va T. Janeliūno straipsnyje bandoma įteigti girdi Rusija nėra supervalstybė, nes „tokia niekada ir nebuvo“. Apskritai juk ir Kinija taip pat matoma kaip supervalstybė, nors ir ten įvyksta daug techninio pobūdžio avarijų: užgriūva šachtos, nulekia nuo bėgių traukiniai, sprogsta pirotechnikos gamyklos ir t.t. Avarijas miniu todėl, nes apeliuodamas į avarijas autorius grindžia savo teiginius kodėl Rusija nėra supervalstybė. ir nemanau kad „Forbes“ klysta, o štai T. Janeliūnas yra teisus.

Žinoma, perskaičiavus BVP tenkantį vienam gyventojui atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (Tarptautinio valiuotos fondo duomenimis, 2010 m) Rusijoje gausime panašų santykį kaip ir Lietuvoje: atitinkamai 17185 JAV dolerių Lietuvoje ir 15837 Rusijoje - bet straipsnyje taip neargumentuojama. Tai ar čia rimto žurnalo požymis, jei iškelto teiginiui pagrindimui praleidžiami svarbūs skaičiai? Kita vertus perskaičiavus kas lieka iš absoliučių skaičių Kinijoje, tai trupiniai tenka vienam gyventojui. Bet ar nuo to šalis nustoja būti supervalstybe? Valstybės lyginamos absoliučiais skaičiais, ir pagal tai priskiriamos prie super ar ne valstybėms. Galų gale tai prieštarauja paties T. Janeliūno mintims, citata:

„Rusijos ekonomika [...], šiuo metu yra jau septinta pasaulyje (pagal perkamosios galios paritetą - apie 2,2 trln. JAV dolerių, 2010 m.)”, p.29.

Apskritai pats šio žurnalo numeris kažkoks keistas. Skirtas dvidešimtmečiui nuo 1991 metų rugpjūčio pučo. Net ant viršelio nupieštas Michail Gorbačiov, nors labiau tiktų GKČP (Gosudarsvennyj Komitet po Črezvyčainomu Položeniju) figūros: Jazov, Janajev, Pugo. Būtent šie asmenys ir bandė gelbėti griūvančią TSRS, ir tas jų gelbėjimas ir privedė prie TSRS sugriuvimo. Žinoma M. Gorbačiov nepavadinsi TSRS priešininku, nes pats buvo šios šalies prezidentas, bet jei žurnalas skirtas paminėti pučo žlugimo metinėms, tai GKČP veikėjai buvo realiai veikiantys asmenys. Na, bet čia ne esmė.

Na, tai ir keletoje straipsnių vis figūruoja ta pati tema kiek daug Lietuva pasiekė lyginant su 1991. Teisybė, nemažai pasiekta (bet ir nemažai prarasta), bet va šitoks dažnas lyginimas su praeitimi naudojamas Lietuvos vadinamojo dešiniojo sparno politikų savo esme yra absurdiškas. Konkrečiai, visų šitokių lyginimuose vyrauja ta pati arba panaši linija: „va, jei nebūtume nepriklausomi ir dabar gyventume komunizme”; arba mintis formuojama taip: „va, komunizmo laikais buvo taip, o dabar visiškai kitaip - todėl džiaukites!”

Šitokie palyginimai yra klaidingi savo esme todėl, kad Rusijoje, kuri autorių rašančių panašius palyginimus yra siejama kaip Tarybų Sąjungos tęsėja kuri arba minima, o jei ne, tai - suvok tarp eilučių - gi komunizmo taip pat nebėra. Juk žmonės lygina ne su tuo kas buvo praeityje prieš 20 metų, o su tuo kas yra kitose šalyse čia ir dabar. Tas nuolatinis lyginimas su 20 metų senumo įvykiais yra net pabodęs. Ar lietuviai save laiko buvusios TSRS erdvės gyventojais? Ne. Ar lygiuojasi į juos? Vėlgi, ne. Kas būtų jei lygiuotumėmes su Somaliu? Ko gero išeitų, kad Lietuva - rojus žemėje. Taip neįdėję jokių pastangų Lietuvos politikai galėtų sakyti: va, kiek daug pasiekėme… Tai tikrų tikriausias absurdas. Suprantu, galite teigti girdi sovietinis palikimas mus „suluošijo“ ir „reikia laiko“ kol atsistosme ant kojų, kol „visuomenė pasveiks“. Šitokie aiškinimai taip pat mėgstami. Beje jų yra ir tame pačiame IQ, citata:

„Laikas užgydo visas ligas, o netrukus universitetus baigs pirmoji absolventų karta, kuri jau gimė nepriklausomoje Lietuvoje. Jau prieš keletą metų vienoje mokykloje atlikta apklausa, ką reiškia raidžių CK santrumpa, nustebino rezultatais. Moksleiviai atsakė „Calvin Klein”, o ne Centro Komitetas” Ovidijus Lukošius, Dabar ir po 20 metų, IQ, 2011, 8(17), p. 10.

Pakartota dažnai Lietuvoje sklandanti mintis, nieko nedarykime, išaugs nauja karta ir savaime (kokiu būdu nepaaiškinama) Lietuvoje ateis tvarka…

Savaime… savaime niekas nevyksta.

Blogybė yra ta kad IQ man yra rimčiausias politikos žurnalas, bet tokiais samprotavimais sunervino. Ar tiesiog redakcijoje atostogavo, gi rugpjūtis, o reikia numerį leisti…

Rodyk draugams

Istoriko nusišnekėjimai vaistinėje

Galima sakyti gyvename visuotinės reklamos amžiuje: reklama televizijoje, reklama gatvėse, reklama internete, reklama pašto dėžutėje tiek tikrojo pašto, tiek elektroninio, žodžiu reklama visur…

Turbūt, net ne turbūt, o tikrai reklamos užsakovai mąsto labai primityviai: kuo daugiau reklamuosius, tuo didesnė tikimybė kad siūlomą prekę nupirks. Nežinau koks tokios reklamos efektyvumas, man nerūpi. Vis dėlto patarčiau reklamos užsakovams pagalvoti ar ne apsijuokia. Jau aprašiau kokį šlamštą išleido europarlamentarė Laima Andrikienė, bet štai į pašto dėžutę prieš savaitę įmetė vaistinės reklaminį leidinį.

Litfarma vaistinė. 2011 m. rugpjūtis Nr. 8

Litfarma vaistinė. 2011 m. Nr. 8

Būtų niekuo neypatingas, bet priešpaskutiniame puslapyje yra tokia rubrika: „Praturtinkite savo istorijos žinias”. Parašė straipsnį docentas, daktaras (!) Rūstis Kamuntavičius, straipnis pavadintas „Šveicarų menininkai, mokslininkai, konditeriai ir fabrikantai Lietuvoje: pusės tūkstančio metų migracijos istorija”.

Na, skaitome ir štai vos pradėjus skaityti tokia citata: „Imigraciją skatino vietinių amatininkų, pirklių ir menininkų trūkumas, bei daugybė šimtmečių egzistavusi fenomali lietuvių tolerancija kitaip atrodantiems, mąstantiems ir kalbantiems”. Teisybė imigraciją skatino minėtų profesijų žmonių vakuumas vadinamojoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, bet toleranciją pavadinti „fenomenalia” yra akivaizdus perdėjimas. Istorikas turėtų žinoti apie sugriautą 1609 liepos 2 dieną katalikų fanatikų sugriautą totorių mečetę Trakuose. Arba 1615 metais Margūnų kaime vykęs raganos skandinimas. Tai ne vienetiniai atvejai, yra ir daugiau - istorikai privalo žinoti. Netgi vietinių stačiatikių lietuviai katalikai nelabai mėgo. Istorikas turėtų žinoti, kad jau senokai yra išleistas Alberto Goštauto laiškas karalienei Bonai kur visaip yra keikiami kaimynai rusinai.

Beje „fenomenalios” tolerancijos nebuvo nė pagoniškoje Lietuvoje: vienuolių nukankinimai tiek Gedimino, tiek Algirdo laikais liudija ką kitą tik ne „fenomenalią” toleranciją.

Kita citata „Netgi Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos (1858-1899) protėviai XVIII a. atvyko gyventi į Suvalkiją iš Prancūzijos Provanso regiono.” Klaidinga sakinio konstrukcija plius anachronizmas. Nėra įrodymų, kad Kudirkos protėviams tikslas buvo pati Suvalkija, antra terminas Suvalkija atsirado nuo Suvalkų gubernijos pavadinimo, tik XIX amžiuje, XVIII amžiuje Suvalkijos nebuvo. Aiškinimas turėtų būti sudėtingesnis. Išties Kudirkos protėviai, buvo prancūzai hugenotai, pavarde Couderque. Tačiau išties jie persikėlė į Prūsiją, kuri buvo protestantų globėja. Čia jų pavardė suvokietėjo į Kuderka. Ir iš Prūsijos jie perskilė, į tai kas dabar yra vadinama Suvalkija. Čia gi pavardė išvirto į Kudirka. Tiesa, kitur rašoma kad Couderque persikėlė teisiai į Lietuvą, bet tai niekaip nekeičia fakto, kad Suvalkijos tuomet nebuvo.

Autorius minį architektą „Džiovanis Pjetras Pertis” - toks žmogus su tokiu vardu ir pavarde negyveno. Autorius minimas asmuo save įvardindavo Giovanni Pietro Perti / Peretti.

Citata: „XIX a. antroje pusėje į Vilnių iš žymaus Šveicarijos tekstilės centro Sankt Galeno atvyko broliai Mozeriai.” - šitokių ir panašių emigrantų tikslas buvo ne pati Lietuva, o Rusija. XIX amžiuje Rusija vakariečiams buvo nebloga pinigų darymo vieta. Pramonininkų vykimas į Rusiją, nėra Lietuvos istorijos įvykis.

Citata: „Įdomu, kad vienas sūrininkas Otto Wartmann, 1893 m. iš Tilžės grįžo į gimtąją Šveicariją, parsiveždamas „Tilsiter” sūrio receptą” - autorius teigia, kad rašo apie šveicarus Lietuvoje, bet prie ko šio įvykio paminėjimas? Tilsit miestas, niekada nepriklausė Lietuvai.

Citata: „Be to, XX a. antrojoje pusėje prasidėjo Šveicarijos ekonominis klestėjimas, paremtas prabangos prekių (ypač laikrodžių) gamyba ir bankininkyste. Pirmą kartą po daugybės šimtų metų šios valstybės egzistavimo gyventojams nebeliko ekonominio pagrindo emigruoti iš savo šalies.“ - autorius klaidina. Pagal šitokį užrašymą išeina šveicarai vargo vargelį, ir tik XX amžiaus vidury nustojo bėgti iš tos vargo vakarienės Šveicarijos… nabagėliai… Realybė buvo kitokia. Dar XIX amžiaus pabaigoje Šveicarija buvo klestinti šalis, turistų meka. Jau tada klestėjo. Šalis nenukentėjo, nei per pirmą, nei per antrą pasaulinius karus - štai kas didžia dalimi lėmė Šveicarijos suklestėjimą, nepamirštant dar bankų. Šveicarijos laikrodžių kampanijos didžia dalimi įkurtos vėlgi dar XIX amžiuje. Vacheron Constantin net 1755 metais, Longines - 1832Omega - 1848, Tissot - 1853, TAG Heuer - 1860, Audemars Piguet -1875, Breitling - 1884, Victorinox - 1884 ir t.t.

Litfarma vaistinė. 2011 m. rugpjūtis Nr. 8

Litfarma vaistinė. 2011 m. Nr. 8

Aš suprantu, čia ne mokslinis darbas: citatų, šaltinių neverta tikėtis, bet jei jau raginama praturtinti istorijos žinias, tai klaidų negali būti. Daugelis žmonių mokslinių darbų neskaito, apie istorinius įvykius sužino iš laikraščių, populiariosios literatūros, televizijos, interneto, panašių leidinėlių - tokie ir panašūs informacijos šaltiniai ir formuoja stereotipus. Na, o jei nesąmonių prirašoma, tai nesąmonės ir įsitvirtina žmonių atminty. Elementaru. Žmonių istorijos žinių lygis tikrai yra menkas, puikiausiai iliustruoja per LTV rodomo „Klausimėlio” apklausos. Bet ką istorijos žinių praturtinimui duoda toks Kamuntavičiaus straipsnis? Kad būta šveicarų Lietuvoje - taip, tik tiek, bet nusišnekėjimai persveria tą suteiktą žinių kiekį. Blogybė, dar ta kad tokiais straipsneliais istorikas praranda reputaciją.

Rodyk draugams

Gyvenimiškoji išmintis ant sienų

Štai toks užrašas: „žmogus žmogui vilkas, o geriausiu atveju - buldogas nemaitintas“…

žmogus žmogui vilkas

žmogus žmogui vilkas

Rodyk draugams

Absoliutus beždžioniavimas

Štai toks grafiti:

JB

Aš ♥ JB, nekenčiančių nemėgstu

„Haters sucks” - absoliutus beždžioniavimas, jau net emocijos užrašomas angliškai. Kas tas JB iš pradžių ir nesupratau, ale žiūriu po apačia parašyta „Bieber”. Tikrai reikia paaiškinimo… JB, t.y. Justin Bieber juk Lietuvoje menkai žinomas, per radijo stotis negrojamas. Matyt autorius pats supranta, nes kam rašyti paaiškinimą kas tas JB. Grafiti su paaiškinimu… juokingiau nesugalvosi… Dar pagalvojus savanoriškai anglėjama.

Rodyk draugams