BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nepelnytai garbinamas

Lietuva pirmauja savižudybėmis: 100 000 gyventojų tenka 34,1 savižudžio, tai rekordas pasaulyje.

Vakar su nemažu patosu minėta Romo Kalantos susideginimo 40-metis. Žiūrėjau, skaičiau, kaip buvo nušviečiamas Kalantos susideginimas ir konstatuoju: Lietuva savižudybėmis pirmaus dar ilgai, neabejotinai. Nes savižudžiai Lietuvoje garbinami, pateikiami kaip didvyriai, nuo vadinamojo Margirio* iki Kalantos. Savižudybė pateikiama kaip išeitis, o jei esi patriotas minėti asmenys tampa idealais. Suprask: tai garbingi pavyzdžiai…

Deja nieko panašus nėra. Gaila, bet panašu, kad tradicinės lietuviškos vertybės yra sunaikintos. Savižudžiai buvo smerkiami. Įsižiūrėkite miestelių kapinėse yra likusios vietos kur buvo laidojami savižudžiai. Už tvoros. Paklausinėkite senelių. Net paminklų savižudžiams nestatydavo.

Tačiau ką vakar mačiau ir skaičiau buvo akivaizdus savižudžio garbinimas. Kai R. Kalanto brolis atviru tekstu sako: brolio auka pasiteisino ir panašiai - aš nebesuprantu kas vyksta.

Na sakysite: Romo Kalantos auka buvo pasiaukojantis didvyriškumas už Lietuvooos laisvę! Deja, nieko panašaus nebuvo, Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš santvarką, bet ne už Lietuvos nepriklausomybę. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ - atviru tekstu savo dienoraštyje R. Kalanta parašė. Sutikite kova prieš santvarka ir kova už nepriklausomybė yra du skirtingi dalykai. Sutikite, ir kad prisipažinimas atviru tekstu yra tikresnis liudijimas nei bet kas.  Nebuvo jokio šūksnio prieš apsipilant benzinu: „už Lietuvą“ ir panašiai**. Taigi, Romas Kalanta - joks nepriklausomybės šauklys, kaip kad teigiama. Pykit nepykit, bet Lietuvoje įvykiai ir dabar, ir tada suprantami savaip, kaip patogiau, kaip trokštama, kad būtų. Siekiama ne perprasti reiškinių, įvykių esmę, o viską pateikti sau palankia traktuote. Ir žmonės priėmė, kad štai susidegino už Lietuvą ir tai įsišaknijo. Jau 40 metų. Ir ši savižudybė minima su didžiausia pagarba… Tpfu.

Taip, brežnevizmo epochoje išties buvo stagnacijos, tačiau pateikti savižudybę kaip išeitį yra jaunų protų nuodijimas. Ir neabejoju, tas vakar buvo padaryta mokyklose. Aš žinau, kaip viskas Lietuvoje suveltai į krūva pateikiama. „Aha“ - mokinys pagalvos. Suprask: jei viskas blogai, jei štai nebuvo galimybės savęs realizuoti, nes The Beatles buvo draudžiami, ilgi plaukai - draudžiami, džinsai draudžiami. Tai kas belieka? Mokinys viską perfrazuos ir pritaikys dabarčiai: ogi nusižudyti, ir kuo efektingiau. Plius dar pridėkite visą tą vakarykštę atmosferą sukurtą per internetą, TV, spaudą. Po to stebimasi kodėl lietuviai taip žudosi.

* Toks žmogus su vardu Margiris niekada negyveno. Vardas Margiris tėra vardo rekonstrukcija, o rekonstrukcija, pagal apibrėžimą, pati savaime yra tikimybinio pobūdžio.

** R.Balčys teigia, kad jam nesinori sugriauti legendos, tačiau jis tvirtina: R.Kalanta prieš susidegindamas nesušuko „Laisvę Lietuvai!“. Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savaitrastis-pirmadieniui-liepsnojantis-laisves-sauklys-romas-kalanta-56-217726#ixzz1uw3EOx88

Rodyk draugams

Užsienio politiką, pasirodo, vykdo kalbininkai

Kartais sunku suprasti kas ir kaip vykdo politiką Lietuvoje. Dar neaiškiau su užsienio politika. Teoriškai pagrindinę kryptį turėtų nurodyti Lietuvos Respublikos prezidentas 1, o jau vykdyti Lietuvos Respublikos vyriausybė 2. Suprantama, vyriausybė yra pasiskirsčiusi darbus pagal veiklos sritis ir užsienio politikos darbą vykdo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Be abejo dar kištis (gerąja šio žodžio prasme) į užsienio politiką turi ir Seimas 3. Lietuvos gyventojų išrinkti atstovai vykdo užsienio politiką. Turėtų būti suprantama ir aišku.

Andriaus Kubiliaus vizito Gruzijoje metu išgirdau naujieną: užsienio politiką vykdo, neįtikėtina, bet… lietuvių kalbininkai!  Kaip tai gali būti? Ogi štai kaip: valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) rekomenduoja Pietų Osetiją vadinti Cchinvalio regionu. Skaitykite daugiau čia. Juk užsienio šalies pavadinimų keitimas, ypač šiuo Gruzijos atveju yra tikrų tikriausia užsienio politika. Pats įvardijimo pakeitimo faktas, pats siūlymo faktas jau yra užsienio politika, nes tai parodo valstybės požiūrį į vieną ar kitą konfliktuojančių šalių pusę. Kalbininkų argumentacija, girdi, atsižvelgiama į “Gruzijos okupuotųjų teritorijų įstatymą nuo 2008″ yra išvis kliedesys ir marazmas - negi VLKK paklūsta Gruzijos įstatymams? VLKK yra išlaikoma iš Gruzijos biudžeto? Taigi, kad ne.

Taip, pavadinimai yra svarbu, ypač konflikto atveju. Pavyzdžiui, juk jei Lietuvos Respublika nuspręstų, kad vienintelis ir teisingas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei priklausančių Folklendų salų pavadinimas yra nebe Folklendų salos, o Malvinų salos tai būtų neabejotinas ženklas, kad Lietuva palaiko Argentiną. Šiuo atveju Pietų Osetijos nepripažinimas ir įvardijimas Cchinvalio regionu yra aiškus Gruzijos palaikymo faktas - būtent taip. Juk perėjus į įvardijimą naudojamą Gruzijoje yra palaikoma Gruzija. Gruzija nepripažįsta Pietų Osetijos ir įvardija šį regioną kaip Cchinvalio regionas. Yra dar viena blogybė: kuriama fikcija - neigiama pati realybė. Galima nemėgti Rusijos, galima pripažinti, kad Pietų Osetija yra laikoma Rusijos globoje, bet neigti patį Pietų Osetijos egzistavimo faktą, pačią politinę realybę yra tikriausia saviapgaulė.

Kalbininkai Lietuvoje siautėja jau senokai, bet dabar jau išėjo už Lietuvos ribų. Normalioje valstybėje užsienio politiką vykdo politikai, o Lietuvoje pasirodo kalbininkai. Man labai įdomu kas ir kada sugalvojo užsienio politiką perleisti į VLKK rankas? Kur Konstitucijoje kalbininkams suteikta teisė vykdyti užsienio politiką? Nelabai nustebčiau, kada tai išties pačių kalbininkų iniciatyva - Lietuvoje visose srityse senai tvyro chaosas. Dar gali būti, kad taip aplinkiniais keliais, nusiplaunant rankas - suprask: čia šventas reikalas, čia viso labo tik kalba - taip vyriausybė vykdo politiką. Tai liudytų sutapimai: VLKK sprendimas pasirodė kaip tik prieš Andriaus Kubiliaus vizitą į Gruziją prasidėjusį balandžio 30. Tiesą rašant aš apie VLKK sprendimą sužinojau būtent iš premjero pareiškimo Gruzijoje. A. Kubiliaus žodžiai:

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija neseniai patvirtino rekomendaciją Pietų Osetiją vadinti Cchinvalio regionu, kaip tai ir daroma Gruzijoje“

Neįsivaizduoju ką Rusijos erzinimas gali duoti? Neįsivaizduoju ir ką gali duoti beatodairiška parama Gruzijai? Nebent tik tai, kad gruzinai viena ausims nugirs, kad Lietuva štai remia, aha, vadinasi maloniai priims, tame tarpe ir nelegalius migrantus. Lietuva nuolat remdama Gruziją tokį įvaizdį akivaizdu, kad pačioje Gruzijoje susikūrė: migrantų iš Gruzijos nuolat daugėja ir daugėja Ir kiek iš žinau nelegalūs migrantai iš Gruzijos sudaro pagrindinę nelegalų dalį Lietuvoje. čia matyt toks kaukaziečių naivus bruožas: girdi remia, surpask, maloniai priims. Prisimenu kai devyniasdešimtųjų pradžioje Lietuva rėmė Čečėniją, tai ir nelegalų iš Čečėnijos padaugėjo..

Tačiau didžiausias absurdas slypi pačiame kalbos komisijos veiksme. Paaiškinsiu. Daugelis įvardijimų ir pavadinimų lietuvių kalboje yra netikslūs, klaidingi ir dirbtiniai, tačiau jie yra nusistovėję. Pavyzdžiui, ar esate pagalvoję kodėl miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, New York, lietuvių kalboje yra įvardijimas kaip Niū Jorkas, kai tuo tarpu kitas miestas toje pačioje valstybėje New Orleans lietuvių kalboje įvardijimas ne Niū Orlynsas kaip turėtų būti pagal analogiją, o kaip Naujasis Orleanas? Arba atvirkščiai: kodėl miestas JAV teritorijoje New Orleans lietuvių kalboje verčiamas į Naujasis Orleanas, kai tuo tarpu miestas toje pačioje šalyje New York yra neverčiamas į Naujasis Jorkas, o rašomas kaip Niujorkas? Ir kalbininkai atsako: girdi tokia tradicija. Taip, išties tokia tradicija. Ir net žinau iš kokios kalbos tai atėję. Tai va pervadinimas iš Pietų Osetijos į Cchinvalio regionas griauna nusistovėjusią tvarką. Lietuvių kalbininkai griauną nusistovėjusius įvardijimus lietuvių kalboje. Ką gi, jei jau pati VLKK nesilaiko tradicijų, tai tuomet bet kuris lietuvis yra laisvas nesilaikyti įvardijimo tradicijų taip pat.

Pastabos:
1. Viskas aiškiai surašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pastabose pateikiusiu citatas iš Konstitucijos. Respublikos prezidento pareigos užsienio politikos srityje apibrėžia Konstitucijos 84 straipsnis:

„Respublikos Prezidentas:
1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“

2. Vyriausybės veiksmų lauką apibrėžia 94 straipsnis:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis“

3. Seimo galias apibrėžia 67 straipsnis:

„Seimas:

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus“

bei 138 straipsnis:

„Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:

2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;

4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose“

Rodyk draugams