BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei Rolandas Paksas nori galutinai tapti politiniu lavonu - lai jungiasi su Darbo partija

Žinia apie Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ planuojamą susijungimą man ir daugeliui buvo staigmena. Kad ir kieno tai būtų idėja - sumanymas prastas, ypatingai partijai „Tvarka ir teisingumas“ ir jos lyderiui. Linkstama manyt, kad idėja atkeliauja iš Darbo partijos pusės, nes iš pirmo žvilgsnio tai labiau naudinga Darbo partijai, kurios vadovai kaltinami dvigubos buhalterijos vedimu, o prieš pat 2012 metų rinkimus byla buvo perkvalifikuota į politinę korupciją, tad teoriškai galimų sankcijų prieš Darbo partiją akivaizdoje, darbiečių vadovams kilo mintis susijungti su partija „Tvarka ir teisingumas”. Sunku pasakyti ar taip yra iš tikro ir kas yra partijų lyderių galvose, tad to ir nenagrinėsiu.

Teoriškai dviejų partijų susijungimas turėtų lemti didesnį gaunamų per rinkimus skaičių. Per 2012 metų spalio mėnesį vykusius rinkimus Darbo partija gavo 271520 balsų, o „Tvarka ir teisingumas“ - 100120 balsų. Pirmoji partija gavo 29 vietas seime (17 per sąrašą, 12 išrinkti tiesiogiai vienmadatėse apygardose), antroji iškovojo 11 vietų seime (6 per sąrašą, 5 vienmadatėse; mirus Juliui Veselkai liko 4, iš viso turi tvarkiečiai 10 vietų seime). Taigi susijungusios partijos per sekančius rinkimus teoriškai turėtų gauti 271520 + 100120 t.y. 371640 rinkėjų balsų, bei teoriškai turėtų gauti 29 + 11 t.y. 40 vietų Seime. Partijos ideologiniu požiūriu nėra labai nutolusios viena nuo kitos, partija „Tvarka ir teisingumas“ tai buvę liberaldemokratai, Darbo partijos dalį sudaro buvę socialliberalai. Taigi  motyvas „liberal“ yra abiejų partijų ideologijoje. Na, liberalizmas Lietuvoje dažnai suprantamas ir kaip polėkis atsainumui ir lengvabūdiškumui. Užtikrinu, kad per sekančius rinkimus aritmetika nesuveiks, 2 + 2 nebus 4, nes žinau. Pabandysiu paaiškinti.

Nors partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas nėra pilnai politiškai veiksnus, nes dėl vadinamosios apkaltos jam uždrausta dalyvauti ten kur reikia prisiekti. Rašau vadinamosios, nes ta apkalta tebuvo farsas ir išsityčiojimasis iš Lietuvos konstitucijos. Apkaltinti žmogų: kaltas nes „pažeidė konstitucijos dvasią“ buvo didžiausias kliedesys per visą Lietuvos istoriją. Kiekviena reikšminga knyga turi savo dvasią. Knygos dvasia - tai įspūdis kuri ji palieka. Biblija tikrai turi savo dvasią, kuri nusakoma tokiais žodžiais: gyvenk dorai, arba tau prapultis. Bet ar šis credo ir yra tas įstatymas kuriuos vadovaujasi krikščionys? Akivaizdu, kad ne - krikščionys vadovaujasi 10 Dievo įstatymų. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat turi savo dvasią, kurią apibendrinus nusakyčiau taip: už tautos, suprask žmogaus, interesus - bet ar šiuo apibendrinimu galima teisti žmogų? Akivaizdu, kad ne. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nė pusės žodžio apie konstitucijos dvasią, ir tuo labiau nėra nei pusės žodžio, kad būtų galima teisti pagal dvasią. Nebejoju, kad daugelis žmonių tai suvokia, tikriausia ne taip artikuliuotai kaip apibrėžiau, bet protu ir širdimi suvokia: na negerai su Paksu buvo pasielgta. Vat va dėl šitos neteisybės ir balsuoja už jo vadovaujamą partiją. Nebejoju, kad už partiją „Tvarka ir teisingumas“ balsuojama iš esmės dėl šios priežasties, nežinau ar didžia dalimi, bet ši sukurta neteisybė Pakso atžvilgiu yra balsavimo akstinas. Balsuotų už tvarkiečių partiją ir daugiau rinkėjų, bet Rolandas Paksas kaip politikas neturi aiškaus savojo aš, neturi charizmos, yra mėmiškos natūros, šneka su parodomojo ryžtingumo kauke, apskritai kaip politikui trūksta tikrojo stuburo, ne parodomojo ir svarbiausia: trūksta aiškių, konkrečių ir realių veiksmų vizijų. Iš praeties ateinančio vieno ryžtingo veiksmo (Williams istorija) neužtenka politikui susikrauti politinio kapitalo. Kas gi gali balsuoti už tokio politiko vadovaujamą partiją? Aš nebalasavau, nei per praėjusius, nei per užpraėjusius rinkimus.

Bet ką daro tvarkiečiai? Jie nori susijungti su partija kurios vedlys Viktor Uspaskich yra prieštaringai vertinamas - apibūdinsiu tokia fraze. Tvarkiečiai pjauna šaką ant kurios patys sėdi! Juk jų motto yra „tvarka ir teisingumas“, o ką daro: ogi jungiasi su partija kurios vadovai teisiami už aplaidų buhalterijos vedimą, kur čia ta tvarka? Partija kurios rinkėjų troškimas grindžiamas teisingumo siekiu (kad ir Rolandui Paksui) susideda su partija kuri turi problemų su teisingumu! Neįsivaizduoju labiau kompromituojančio ir  anihiliuojančio žingsnio. Tai kaip rinkėjai galės balsuoti už partiją kuri išdavė savo motto?

Žiūrint iš Darbo parijos rinkėjų pusės vėlgi: o kodėl rinkėjas turėtų balsuoti už jungtinę partiją kurios vienu iš vadovų būtų, kaip ir minėjau yra žmogus be charizmos R. Paksas? Visi Darbos partijos viršūnės nariai yra kelis kart aktyvesni ir veržlesni nei tvarkiečių vadovai, na iškyrus Valentiną Mazuronį ar Remigijų Žemaitaitį. Kodėl veržliųjų rinkėjai turi pamėgti mėmes? Aš nematau priežasčių kodėl vienos partijos elektoratas turėtų pamėgti kitos pusės elektorato preferencijas.

Viliuos šis seimas panaikins visus apribojimus (kad ir pakeisdamas Konstituciją) draudžiančius Rolandui Paksui kandidatuoti rinkumuose, būti premjeru ar prezidentu. Tačiau kas iš to, jei naujasis politinis darinys neturi šansų daugiau nei eidamos atskirai partijos. Kokia prasmė iš galimybės kandidatuoti jei už tave (kad ir kaip partijos veidą) nebebalsuos arba balsuos kur kas mažiau rinkėjų? Jei Rolandas Paksas nori galutinai tapti politiniu lavonu - lai jungiasi su Darbo partija. Aritmetika nesuveiks, galiu lažintis. Prie apysveiko, bet sumušto obuolio pridėjus sukirmijusį - dviejų gražių obuolių negausi, negausi ir nė vieno gražaus.

Rodyk draugams

Apie Buratiną ir jo banką

Vakar buvo labai linksma, daug juokiaus, daug šaipiaus, laidžiau sąmojus. Gi Ūkio banko veiklą sustabdė! Cha-cha-cha! Laikinai, bet vis tiek juokinga. Iki šiol prisiminus linksma, na pavyzdžiui, žurnalistai praneša: Vladimir Romanov (na tas kurio pavardė nuo Roma Nova, jis pats taip mano - čia jau mano pastaba), nerandamas, nepavyksta susiekti! Cha-cha-cha!  O aš tokį sąmojį artimiesiems: aš žinau kur yra, kurgi dar gali būti Buratinas, ogi tik в стране дураков! Cha-cha-cha!

Nieko nuostabaus. Juk personažas Buratinas gi yra medinukas, o medinuko protelis tėra pinigus užkasti Kvailių žemėje (в стране дураков) ir sukalbėti užkeikimą (verslo planas): krex, fex, pex. Viskas. Po to išaugs pinigų medis. Taip pralobsi…

Pasiklausius pagrindinio banko akcininko pono V. Romanov kalbų man, senai kildavo tokia dilema: arba šis žmogus nepilno proto, arba jis nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą t.y. mąsto kita kalba ir dėl žodžių trūkumo nesugeba normaliai suregzti sakinio. Žinoma, aš puikia suprantu, kad banko akcininkas ir banko valdytojas ne tas pats, V. Romanov nėra banko valdytojas, o tik pagrindinis akcininkas t.y. savininkas. Ir čia jau banko problema, kad pagrindinis akcininkas yra švelniai tariant ekscentriškas žmogus, nes solidus bankas turėtų susirūpinti apie savo pagrindinio savininko kalbomis viešoje erdvėje. O jei akcininkas nusišneka, ar tai negali įtakoti pačio banko veiklos?

Kad ir kaip bebūtų, man vis tiek juokinga. Pradžioje ketinau pasišaipyti iš žmonių nešusių pinigus į šį banką. Tikrai. Sužinojęs, kad banko veikla yra sustabdyta nuėjau prie artimiausio banko skyriaus norėdamas pasižiūrėti kaip reaguoja žmonės ir kas gi per žmonės. Nesišaipysiu, nes problema yra rimtesnė. O kodėl žmonės turi kvaršinti sau galvą į kurį Lietuvoje veikiantį banką padėti indėlį? Kodėl? Čia pati Lietuva apdraudžia indėlius iki 100 000 eurų t.y. iki 345 00 litų. Tai didelė suma. Eiliniui gyventojui - milžiniška. Lietuvos Respublika besivadovaudama Europos Sąjungos direktyvomis dėl indėlių kompensavimo skatina gyventojus neatsakingai patikėti savo pinigus. Faktas. Tai blogai, tai labai blogai, nes skatinimas neatsakingumas. Neabejoju, kad finansinis neatsakingumas per ilgesnį laiką persimes ir į kitas žmonių gyvenimo sritis.

Antra, apžvelkime viešą erdvę, žiniasklaidą. Kokia nuomonė vyrauja, ogi: nelemtieji skandinavų bankai yra blogis ir t.t. ir panašiai. Manau, esu tvirtai įsitikinęs, kad nemažai lietuvių yra lingvofetišistai, mažesnė dalis ir lingvofašistai. Pasirinkime tarp lietuviško pavadinimo ir užsenietiško rinksis pirmąjį. O jei pirmasis dar koks skambus - tai neabejotinai. Palyginkime: Ūkio bankas, ne bet koks, o ūkio! Skamba solidžiai! Arba kokia Nacionalinė Kredito Unija, ne bet kokia, o Na-cio-na-li-nė! Oho! Kur čia paprastam žmogeliui gilintis į rinkodarą ir brendingą, kurio tikslas - sukurti patrauklų pavadinimą. Ateities veikėjams siūlyčiau rinktis kuo skambesnius pavadinimus, na pavyzdžiui: Verslo bankas, Vienybės bankas, Ąžuolo bankas, Tautinė kredito unija arba Perkūno kredito unija, arba va toptelėjo - Vytauto Didžiojo kredito unija!

Išties labai linksma, bet įsigilinus - graudu.

Rodyk draugams