BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautui Landsbergiu laisvės premiją? O gal geriau špygą taukuotą? Tai ir gavo, ir pelnytai

Čia paskutinių dienų eilinis lietuviškų žurnaliūgų išpūstas muilo burbulas: Vytautas Landsbergis negavo „Laisvės“ premijos – ajajai, kaip blogai, tiesiog svieto pabaiga. Interneto portalai: delfiai, trydalytai, penkiolikaminutininkai triedžia į kelnes. “Seimo daugumos kerštas V. Landsbergiui”, “V.Landsbergiui įkirtęs seimas”, “Seimas kirto: dvispalvio netituluosime trispalviu” - tokios ir panašios antraštės vyravo.

Ir kad būtų kuo skandalingiau!

Ir kad būtų kuo skandalingiau!

Nenuostabu, kad isterinis žurnaliūgų stilius persimetė ir į komentatorių sąmonę. Baisu. Megztaberetininkai trydalioja. Garbingi žmonės isterikuoja. Apžvalgininkai perdeda ir išvedžioja. Net nežinau kaip pavadinti: ar čia naivuoliai, ar fanatikai, ar neišmanėliai solidarizuojasi. Ir dar drįsta savo akcija vadinti prieš klastojimą.

Va todėl Lietuva mane erzina, užknisa ir net siutina. Šioje šalyje daugelis ir daugelis dalykų paverčiami isterija ir tragedija, nors to neverti, o ten kur vyksta tikros tragedijos, net žiniasklaidos, tiksliau purvasklaidos (dėkoju šį terminą sugalvojusiam autoriui) nepaminamos ir neanalizuojamos.

Net toks protingas politologas kaip Kęstutis Girnius ir tas nusišnekėjo. Suabejojau net jo kompetenciją, o tai labai blogai, nes yra ko gero vienintelis blaivaus proto politologas Lietuvoje. Nusišnekėjimą įrodysiu. Jo žodžiai:

Manau, kad tai yra gėdingas sprendimas, smulkmeniškas, sakyčiau, net ir savotiškas nesusipratimas. Ką besakytum apie V.Landsbergį, apie vėlesnę jo karjerą, jis buvo tas žmogus, kuris suvaidino patį esminį vaidmenį privedant Lietuvą prie nepriklausomybės: jis vadovavo Sąjūdžiui sunkiausiomis dienomis, atlaikė tą Rusijos spaudimą. Tie, kurie nutarė neteikti, dėl įvairių man nesuprantamų priežasčių lyg bando suklastoti Lietuvos istoriją, lyg V.Landsbergis nieko bendro neturėjo su Lietuvos laisvės atgavimu.

Šaltinis: K. Girnius apie Seimo antausį V. Landsbergiui: gėdingas sprendimas

Gėdingas jūsų nusišnekėjimas tamsta, Kęstuti Girniau. Rusija tuomet neegzistavo, buvo Tarybų Sąjunga. Antra, dėl Lietuvos laisvės atgavimo ir Laisvės premijos – tai tai nėra tapatūs dalykai, kaip ir būdinga Lietuvai, turi bendro tik pavadinimuose, tai paaiškės, tai įrodysiu ir akivaizdu, kad Kęstutis Girnius neskaitė įstatymo kuriuo pagrindu ir apdovanojami ta Laisvės premija. Tiesiog kaip ir daugelis mechaniškai susiejo: aha, jei yra žodis Laisvės, tai ir reikia skirti premiją už Laisvę, tam kas iš pirmo žvilgsnio yra kaip ir nusipelnęs.

Nemėgstu Vytauto Landsbergio. Jeigu manote, kad vien dėl šio prisipažinimo negaliu būti objektyvus, tai toliau galite ir neskaityti. Net ne tai kad nemėgstu, manau šis žmogus net turėjo būti nubaustas, pavyzdžiui, už iš Norvegijos gautų pinigų pasisavinimą kurie buvo skirti apskritai lietuvių tautai, o ne Vytautui Landsbergiui asmeniškai. Nemėgimas, dar nereiškia, kad esu patologinis Vytauto Landsbergio nekentėjas. Tiesą rašant kaip ir nesu sutikęs patologinio nekentėjo, o štai patologiniai Vytauto Landsbergio garbintojai tikrai egzistuoja. Jų tikrai yra Lietuvoje, jų vis dar yra Lietuvoje. Manyčiau tai visokios Kauno davatkos ir megztaberetininkai kurie turbūt iš ligos patalo atsikėlę per pernai vykusius rinkimus į Europarlamentą nuėjo balsuoti už Anūką. Ne, nu rimtai kaip normalus žmogus galėjo balsuoti už Anūką t. y. už tėvynsąjungiečių-krikdemų sąrašą vedantį Gabrielių Landsbergį, jei tas Gabrielius Landsbergis iki to laiko niekuo politikoje buvo nepasižymėjęs? Vienintelis logiškas atsakymas: galėjo balsuoti tik fanatiškas Vytauto Landsbergio garbintojas, kuris šventai tiki, kad anūkas paveldėjimo ir auklėjimo būdu sugebėjo perimti iš senelio visas gerąsias (patologinio garbintojo nuomone) savybes. Na koks dar gali būti paaiškinimas? Tėvynsąjungiečių-krikdemų partijos (sąmoningai nevadinu jų konservatoriais) sprendimas paskirti ir išsirinkti lyderį vien dėl senelio pavardės ir vien dėl senelio įdirbio rinkimų strategijos ir taktikos atžvilgiu na tikrai negalima pavadinti kvailu. Bent trumpalaikėje perspektyvoje, rinkimų į Europarlamentą kampanijos atžvilgiu – net genialus. Tačiau tik trumpalaikėje, ilgalaikėje perspektyvoje – tai partijos savižudybė, kai partijos vairas atiduodamas apskritai net gyvenimiškosios partijos neturinčiam jaunuoliui, kai partijos postas paverčiamas paveldimu – tai partijos savižudybė. Kas balsuos už tokią partiją? Kol dar yra fanatiškų davatkų, anūko iškėlimas į partijos lyderius dar veikia, bet fanatiški ir patologiniai garbintojai išmiršta. Dauguma žmonių nėra fanatiški, jaunimas ne tik nestos į partiją kur postas yra paveldimas, bet net nebalsuos per rinkimus.

Vytautas Landsbergis dažnai apibūdinimas, kaip įžvalgus, protingas politikas. Nieko panašaus. Būdamas įžvalgiu ir protingu jis savo anūkui būtų uždraudęs eiti vadovauti tėvynsąjungiečių-krikdemų partijai – dėl tų priežasčių kurias išvardijau. Partijos garbės pirmininko žodis šioje partijoje turi svorio, būtų buvęs Vytautas Landsbergis įžvalgus ir protingas, būtų net uždraudęs siūlyti kandidatu į partijos lyderius savo anūką. To jis nepadarė. Dažnai Vytautas Landsbergis yra apibūdinamas kaip garbėtroška – sunku ką nors pasakyti. Asmeniškai nepažįstu. Garbės ir pripažinimo troškimas, tai tokia savybė kuri iš žmogaus veiksmų yra sunkiai atpažįstama. Kvailą ar išmintingą poelgį lengva atpažinti, o štai jei tie poelgiai buvo daromi siekiant garbės, kaip atpažinti? Stebėti emocijas? Analizuoti pačius žmogaus pasisakymus? Ko gero taip, tačiau reikia būti šalia. Garbės ir pripažinimo troškimas išryškėja tik per ilgą žiūrint iš šalies į stebimo žmogaus veiklą. Kai 2013 metų pavasarį į tėvynsąjungiečių-krikdemų partijos lyderio postą buvo likusios dvi kandidatūros: Andriaus Kubiliaus ir Vytauto Landsbergio, tai aš dar prisimenu kokios aistros net pačioje partijoje užvirė. Nepamenantiems priminsiu: net patys iš aukščiausios vadovybės priešinosi Vytauto Landsbergio kandidatūrai. Koks man įspūdis iš šių epopėjų: nepavyko Vytautui Landsbergiui tapti partijos pirmininku, tai bent anūką įpiršo. Jei tai ne garbės ir pripažinimo troškimas, tai kas tada? Taip, tai požiūris iš šalies, bet išmintingas, įžvalgus ir protingas politikas tai suprastų, jis suprastų kad iš šio partijos lyderio epopėjos gali taip būti suvoktas. Todėl Vytautas Landsbergis ir nėra nei išmintingas, nei įžvalgus.

Kodėl aš čia taip nukrypau šiek tiek į šalį? Tik tam, kad manęs nepalieka įspūdis, kad Laisvės premijos skyrimas – dar vienas eilinis noras Vytautui Landsbergiui (jo paties ar jo garbintojų – nesvarbu) įamžinti, suteikti garbę ir pripažinimą. Žiūrėkit, kaip tėvynsąjungiečiai-krikdemai puola Algirdą Butkevičių, kad jo žentas (pačiam Butkevičiui panašu, kad ir nežinant) turėjo įmonės akcijų kuri laimi viešinimo konkursus. Gi su Laisvės premija interesų konfliktas yra net nepaslėptas, o akivaizdus. Komisijos pirmininkė kuri nusprendė siūlyti Laisvės premiją yra Irena Degutienė – Vytauto Landsbergio bendrapartietė. Aš turiu teisę taip manyti, aš turiu teisę susidaryti tokį įspūdį, aš turiu teisę daryti loginę išvadą, kad čia akivaizdus interesų konfliktas. Ir esu tikras, kad aš ne vienintelis toks Lietuvoje. Tai kad tėvynsąjungiečių-krikdemų vadovybė šito nesupranta, tai kad partijos garbės pirmininkas šito nesupranta yra puiki iliustracija, kad šios partijos vadovybėje išmintingų, įžvalgių ir protingų nėra. O kad Vytautas Landsbergis nesupranta akivaizdu, jo žodžiai:

Man gėda seimo

Šaltinis: Seimas kirto: dvispalvio netituluosime trispalviu

Tai yra jam skaudu, kad va štai jo neįvertina. Aš čia pats geriau žinau ko aš vertas, nei tie šimtas keturiadešimt vienas? Panašu, kad štai toks šio žmogaus mąstymas.

Dabar grįšiu prie Laisvės premijos premijos. Skandalingos interneto portalų antraštės užgožė tiesą. Pavyzdžiui, skaitykite BNS pranešimą publikuotą delfyje (išties nežinau kieno šito teksto autorius, gal delfi.lt pridėjo nuo savęs):

Seimas antradienį atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui skirti Laisvės premiją.

Pradėkime nuo to, kad Vytautas Landsbergis nebuvo faktiniu šalies vadovu. Šalies vadovo postas tada išvis neegzistavo. Aukščiausios Tarybos (va taip ir nekitaip, teiginiai, kad egzistavo kažkokia Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas yra akivaizdus melas) pirmininkas buvo viso labo tos pačios Aukščiausios Tarybos išrinktas vadovas, ne jis lėmė nepriklausomybės paskelbimą, o pats Sąjūdis, nes tokia buvo Sąjūdžio programa ir su tokia progarma Sąjūdis laimėjo rinkimuose. Kitaip tariant Sąjūdis pažadėjo, Sąjūdis ištesėjo - normali politinė praktika (tuomet tokia dar egzistavo).

Be jokios abejonės Aukščiausios Tarybos pirmininku 1990-92 metais buvo Vytautas Landsbergis. Aš dar prisimenu kaip tuomet postas pirmininkas į anglų kalbą buvo verčiamas kaip president. Tai buvo neteisingas vertimas, turėjo būti chairman. Šitoks klaidingas vertimas, neabejoju, padėjo pagrindus Vytauto Landsbergio garbintojams atbuline data paversti Vytautą Landsbergį prezidentu. Jei ne prezidentu tai bent faktiniu šalies vadovu. O tai taipogi nesąmonė. Apskritai bandymai paversti Aukščiausios Tarybos pirmininką, eventualiai faktiniu šalies vadovu yra absurdas, teisinis absurdas ir istorijos falsifikavimas. Tai noras projektuoti dabartinę situaciją, kai egzistuoja šalies vadovo t. y. prezidento postas, į praeitį, kai tokio posto dar nebuvo. Bet kokiu atveju, tai istorijos falsifikavimas. 1990-92 metais konstitucijos nebuvo, veikė Laikinasis pagrindinis įstatymas, kuriame šalies vadovo posto nebuvo net numatyta. Skaitykite patys:

78 straipsnis. Aukščiausiasis Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Taip, Aukščiausios Tarybos pirmininkas buvo žinomesnis asmuo nei eilinis deputatas. Taip, esant tam tikram valdžios neapibrėžtumui Aukščiausios Tarybos pirmininkas turėjo tam tikrų didesnių galių nei normalioje, brandžioje valstybėje. Pavyzdžiui, koks garbintojas gali pabandyti užsikabinti už 86 straipsnio:

86 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.

Tačiau tai viso labo atstovavimo įgaliojimas. Reali valdžia tuomet buvo pati Aukščiausioji Taryba. Tačiau ar Laivės premija yra skiriama už tai, kad žmogus buvo Aukščiausios Tarybos pirmininku? Atsakymas: ne. Gal Laisvės premija yra skiriama už tai, kad žmogus buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovu 1989-90 metais? Sąjūdžio vadovu iki 1990 metų kovo 11 dienos? Tokiu atveju Vytauto Landsbergio kandidatūra išties yra diskutuotina, neabejoju dėl šios veiklos amerikonas Kęstutis Girnius ir turi omeny V. Landsbergio nuopelnus. Aš prisimenu šį laikotarpį. Tiesą sakant kiekvienas buvo pasirinkęs kas arčiau dūšios iš sąjūdiečių. Man patikdavo Egidijus Bičkauskas (tuomet, na, nežinojau, kad jis turi problemų su alkoholiu) ir Romualdas Ozolas (tuomet dar nebuvo tapęs nukvakusiu nacionalistu). Vytautas Landsbergis neimponuodavo, bet tai tik mano nuomonė. Taip, pasikartosiu už veiklą 1989-90 metais Vytauto Landsbergio kandidatūra yra svarstytina. Kad ir kaip bebūtų su tais nuopelnais, Laisvės premija yra skiriama ne už veikloje Sąjūdyje. Skaitome Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymą. O ten juodu ant balto surašytos visos intencijos kodėl, kokiais sumetimais yra apskritai kam sugalvota ši premija:

paminėdamas 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių dvidešimtąsias metines;
suprasdamas 1991-ųjų sausio 13-osios svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, taip pat visai Rytų ir Vidurio Europos regiono tolesnei politinei raidai;
pabrėždamas poreikį toliau skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį bendradarbiavimą Rytų ir Vidurio Europoje, priima šį Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymą

Taigi, kad tai būtų vienaip ar kitaip susiję su 1991 metų sausio 13-ąja. Taip ir nekitaip. Ne už Sąjūdžio veiklos nuopelnus skiriama premija, ne už darbą Aukščiausios Tarybos pirmininku yra skiriama premija, o už nuopelnus Lietuvai, Lietuvos gelbėjimui 1991 metų sausio įvykių fone. Štai todėl drąsiai teigiu, kad Kęstutis Girnius šio įstatymo ir neskaitė. Įstatymo sumanytoju nuomone ši diena itin svarbi Rytų ir Vidurio Europai… Ir dar jų, įstatymo sumanytojų nuomone, tokia premiją laiduoja teisinės valstybės tolimesnį kūrimąsi… Kaip matome nieko panašaus, tokia premija tik skatina istorinį ir net teisinį nihilizmą.

Tiesa, įstatymo tekste 2 straipsnio 3 punkte, praplėčiama kam gali būti skiriama premija, jau gerokai praplėčiant kandidatų arealą:

3. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Visgi laikysiuos savo. Įstatymo preambulė liudija, kad yra nurodyta konkreti data, kam ir kodėl sugalvota ši premija, kokia visa šios premijos atsiradimo konjuktūra. Galų gale premijos laureatas liudija, kad tai buvo žmonės kurie pasisakė už Lietuvą 1991 metų sausio įvykių fone, pvz., Adam Michnik.

Na gerai, sakysite. Tai vistiek negi Vytautas Landsbergis nėra vertas už nuopelnus susijusius su 1991 metų sausio 13 dieną? O čia žmonės situacija nėra tokia paprasta. Yra ne vienas liudijimas, ne vienas teiginys, ne vienas teiginys kuriame atviru rašytiniu tekstu kaltinamas pats Vytautas Landsbergis dėl tų sausio 13 dienos aukų. Aš nežinau ką ir galvoti. Teiginių autoriai už šiuos teiginius niekada nebuvo nuteisti, todėl darau logišką išvadą, kad taip ir yra. Elementari logika. Juodu ant balto, garbingi žmonės kaltina Vytautą Landsbergį ir Audrių Butkevičių provokacijomis:

Šaltinis: Petkevičius V., Durnių laivas, Vilnius: Politika, 2003, p. 78-79. ISBN 9986-625-42-4

Jei nepatinka šis autorius, tai yra ir kitokių atsiminimų:

Landsbergio cinizmas be ribų. Nors būtų palaukęs (prieš apdovanodamas žuvusius), kol išaiškės aukų skaičius, kol bus ištirta kaip tai atsitiko ir įvyko. Kas buvo tie bailiai, klastūnai, nepasakę, ko žmonės kviečiami. Tada jie būtų mirę laisva valia. Dabar – apgauti.

Šaltinis: Ozolas R., Aušros raudoniai: sugyvenimai, arba 1990-1992 metu dienoraščių puslapiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, p. 171. ISBN 978-9986396437

Yra dar kategoriškesnių liudijimų apie Vytautą Landsbergį. Sakysite Vytautas Petkevičius buvo nuteistas, todėl Vytauto Petkevičiaus teiginiai yra niekiniai? Nieko panašaus. Jis, Vytautas Petkevičius, buvo nuteistas ne už sausio 13 dienos įvykių vertinimą, ne už kaltinimus V. Landsbergiui ir A. Butkevičiui dėl sausio 13, o už mirusio žmogaus, V.Landsbergio tėvo šmeižimą. Išties ši istorija yra verta atskiro nagrinėjimo, jau rašiau, ir manau, kad dar parašysiu, bet kokiu atveju, net jei manote, kad V. Petkevičius buvo nuteistas teisingai, tai niekaip nekeičia kitų faktų pateiktoje jo knygoje. Galų gale, o kaip tada su Romualdo Ozolo teiginiais? Negi ir jis šmeižikas? Žmogus kuris ir turėjo būti Sąjūdžio lyderiu, ką dergia? Neabejotinas eruditas ką jis nusifilosofavo? Nesąmonė. Tad pykit-nepykit Vytauto Landsbergio vaidmuo 1991 metų sausio 13 įvykiuose (tiksliau jų genezėje) nėra iki galo įvertintas ir aiškus. Žmogus su tokiais prieš jį nukreiptas liudijimais, mano supratimu išvis negalėjo būti siūlomas gauti Laisvės premiją.

Neįtikėtina? Šventvagiška? Nesinori pripažinti? Na gerai palikime nuošaly sausio 13 istoriją. Išties yra neaiškumų, tad esant neaiškumams tiek jau to, nedarykime išvadų. Yra ir kitokių liudijimų, kuriuose Vytautas Landsbergis yra atviru tekstu siejamas su teroristiniais išpuoliais, arba mažų mažiausiai svetimo turto naikinimu visuomenei pavojingu būdu. Pavyzdžiui:

laisvės premijos nominantas

Šaltinis: Petkevičius V., Durniškės, Vilnius: Politika, 2006, p. 109. ISBN 9986-478-17-0

Niekas už šiuos teiginius nebuvo nuteistas už šmeižtą. Tiesą sakant kas bent domėjosi tų įvykių konjuktūra viskas daug maž panašiai deliojasi. Kartą net Artūras Paulauskas tv prasitaręs kas čia už ko stovėjo. Gi absurdas teigti premiją žmogui kuriuo vaidmuo ir reputacija yra abejotina. Žmogus, kandidatas turi būti nepriekaištingos reputacijos, toks kuris nekeltų susierzinimo visuomenėje. Akivaizdu, kad Vytautas Landsbergis, premija jam visuomenėje susierzinimą kelia, tai pats tikriauisias liudijimas kad šis žmogus nėra nepriekaištingos reputacijos. Taip negali būti, kad klystų visa tauta, o VytautasLandsbergis papuola į pačių nepopuliariausių politikų sąrašą. Suprantu, tai gali garbintojams nepatikti, bet diskutuokite ne su manimi, o su pateiktų tekstų autoriais. Tiesa jie jau yra mirę. Tačiau ko tylėjote kai jie buvo gyvi?

P.S. Tai ką surašiau, turėjo atlikti lietuviškieji apžvalgininkai, politologai, mąstytojai. Jie būtų sugebėję kur kas sklandžiau surašyti tai ką surašiau, tačiau jų nėra.

Rodyk draugams

Geopolitikos strategas ir analitikas, ir dar priedo ekspertas Audrius Butkevičius yra paprasčiausias neišmanėlis

Žiūriu ir rašau. Lapkričio 17 diena, LNK televizija, laida “Kakadu”, laikas apie 19:55. Taip, suprantu, kad laida yra bulvarinė, pigių sensacijų ieškotoja ir šiaip fufelinė, bet tai nekeičia nusišnekėjimo fakto. Kalba geopolitikos (na dar gynybos, politikos ir t.t.) ekspertu pristatomas (ir prisistatantis) Audrius Butkevičius. Kalba vyksta apie teroristų įvykdytus išpuolius Paryžiuje š.m. lapkričio 13 dieną. Perpasakoju Audriaus Butkevičiaus šių įvykių analizę: “Džichadistai smogė norėdami sugriauti Europos Sąjungą, sutrukdyti laisvą asmenų ir prekių judėjimą”. Vo teip!

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/kk2-15/ziurek-kk2-708

Ne, nu man nesuprantama, kaip šis jau senokai tapęs abejotinos reputacijos veikėjas - iki šiol prisimenu kaip prieš kokius 20 metų buvo pagautas imant kyšį ir vietoj to kad prisipažintų ėmė klykti girdi čia Vytauto Landsbergio suorganizuota provokacija - gali būti kviečiamas ir rodomas televizijose? Taigi paanalizuokime šio ypatos mąstymą? Paryžiaus išpuolio teroristai norėjo sugriauti Europos Sąjungą, sutrukdyti laisvą asmenų ir prekių judėjimą? Juk tai paprasčiausia nesąmonė. Kam patiems teroristams naikinti laisvą asmenų judėjimą, jei patys juo naudojasi? Juk kaip aiškėja teroro išpuolio organizatoriai buvo Briuselio gyventojai, Belgijos piliečiai. Ką patys teroristai nori apsunkinti sau patiems galimybę judėti tarp šalių? Akivaizdu, kad ne. juk tada ir išpuolius bus organizuoti sunkiau.
Taip, be abejo dabar yra suprantama ir pateisinama kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės įvedė sienos perėjimo kontrolę. Tai suprantama ir pateisinama. Bet iš to fakto daryti išvadą, kad teroristų tikslas yra būtent toks kaip įvardija Audrius Butkevičius yra absurdas. Su tokia logika žiūrėti į įvykius, įvykių seką ir daryti tokią išvadą kaip galutinę išvadą imant vieną iš sekusių veiksmų gali tik neišmanėlis. Tai viduramžiškas mąstymas, kai šventai buvo tikima, kad negyvoji gamta gali virsti gyvąja, anot viduramžių, net ir mokyto, žmogaus: nešvarūs skudurai gali virsti pelėmis! Juk visiška teisybė, juk faktas, jei sumesi skudurus į kampą tai juose atsiras pelių. Štai ir įrodymas - anot viduramžių profesoriaus. Išties gi pelės skuduruose atsiranda ne dėl to, kad skudurai virsta pelėmis, o todėl, kad nejudinami skudurai tampa palanki vieta įsikurti pelėms.

Na o dabar dėl teroristų. Nors dar nebuvo pranešimų kokie buvo tikrieji teroristų motyvai organizuojant išpuolius, ir nepaisant to, kad džichadistai yra fanatikai, visgi kodėl buvo smogta būtent Paryžiui? Buvo grasinta daugeliui šalių, kodėl būtent Prancūzija. O atsakymas paprasčiausias: Prancūzija dar š.m. rugsėjo 27 dieną prisijungė prie Rusijos vykdomų džichadistų bombardavimų. Nors pirmuosius anstskrydžius buvo surengusi dar pernai, rugsėjo 19, bet šis bombardavimas buvo Irake:

France launches first air strikes on IS in Iraq

Aha, kol džichadistai buvo Irake tai jie buvo blogi, o štai kol džichadistai kovojo prieš Sirijos prezidentą Assadą - tai geri. Gi Sirijoje tik šiemet pradėjo bombarduoti:

Hollande says French strike hit IS camp in eastern Syria
Hollande says French strike hit IS camp in eastern Syria

Islamo valstybės bombardavimus Prancūzijos lėktuvai pakartojo dar naktį iš spalio 8 į 9:

France launches fresh air strikes in Syria against IS group

Na va, tai ir yra vienintelis logiškas atsakymas kodėl Prancūzija. Prancūzijos bombardavimai Briuselio islamistus įsiutino, na ir nusprendė pamokyti. Nelogiška? Fanatikai neprognuozojami? Cha! Kas taip sako?  Tokie ir panašūs pseudoekspertai? Šie džichadistai dar ir kaip prognozuojami, beje jie labai nuoseklūs. Rusija pradėjo bomarduoti Islamo valstybę ir džichadistai atkeršijo susprogdindami Rusijos lėktuvą spalio 31 dieną.  Gi buvo pažadėję. Prancūzija pradėjo bombarduoti - sulaukė keršto. Ką gi, panašu, kad keršto sulauks ir kitos valstybės bombarduojančios Islamo valstybę.

Rodyk draugams

Liberalas Eligijus Masiulis yra kvailys

Spalio 25 diena, sekmadienis, LNK televizija, apie 19:00, žurnalistas Tomas Dapkus kalbina liberalų vadą Eligijų Masiulį. Žurnalistas klausia Masiulio ką manąs apie tėvynsąjungiečio lyderio žmonos Austėjos Landsbergienės darželių verslą ir įtartiną jos darželiams išskirtinių sąlygų sudarymą. Vietoj to kad pripažintų, kad toks verslas negerai kvepia, atsiduoda korupcija, privilegijomis ir panašiais negerais dalykais, pagrindinis Lietuvos liberalas rėžia (ne pažodžiui, bet perteiksiu atsakymo esmę): “čia socialdemokratų puolimas, kerštas už premjero Algirdo Butkevičiaus žento verslo paviešinimą!” Ką galima pasakyti apie Eligijų Masiulį iš tokio atskymo? Ogi tai, kad jis yra akivaizdus kvailys ir mulkis. Žiūrėkite, aš nesu Butkevičiaus žento Evaldo Vaitaisiaus advokatas, man lietuviški socdemai yra šlykštūs ir niekada už juos nesu balsavęs, be jokios abejonės pats faktas, kad žentas nusipirko įmonės akcijų (tos UAB Ministerium) kuri laimi viešinimo konkursus (apie sušiktą frazę “viešinimas” kuri tiesiog žlugdo Lietuvą aš kada nors dar parašysiu) yra labai ir labai blogas reiškinys. Akivaizdus interesų konfliktas: Butkevičiaus, plačiąja prasme, šeimos narys, t.y. žentas tampa naudos gavėjas. Uošvis tampa suinteresuotas asmuo, kad jo žentui (taigi ir dukrai, nes gi jie šeima, o šeimos ūkis gi bendras) atitektų ta nauda kurią gauna 50 proc. UAB Ministerium akcijų turėtojas. TAČIAU, šio interesų konflikto nebeliko, kai kilusio triukšmo dėka, Butkevičiaus žentas turimas akcijas pardavė. Viskas, konflikto nebeliko dar spalio 1 dieną. Tai buvo paskelbta ne viename pranešime:
A. Butkevičius: žento akcijų pardavimas grąžins šeimai ramybę
Premjero žentas reaguoja į skandalą: parduoda „Ministerium“ akcijas ir t.t.

Eligijus Masiulis ką vapalioja jau praėjusios 20 dienų po? Kerštas, sąmokslai ir t.t. Ar ne kvailys? Akivaizdus. Beje dėl Landsbergienės verslo taip ir nepasisakė ir neįvertino. Kodėl Masiuli? Gi jums tai svetimos partijos žmonos verslas. Problemos, interesų konflikto su Butkevičiaus žentu nebėra, o štai Landsbergienės verslas tebesitęsia.  Žmonės nebalsuokite per ateinančius rinkimus už kvailius ir mulkius, kaip Eligijus Masiulis, kurie net nesugeba įvardinti esamų blogybių. Kaip deputatas gali išspręsti problemas jei jų net nemato, arba dar blogiau: problemas gina?

Rodyk draugams