BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Andrius Kubilius - beprotis?..

Čia ne aš taip teigiu. Tokią išvadą galima pasidaryti perskaičius šių metų sausio mėnesio žurnalą „Valstybė“. Vyliaus su „Valstybe“ daugiau nebesusidursiu. Kliedesių ir demagogijos Lietuvoje ir taip apstu, bet pasirodo ofisas kuriame dirbu užsiprenumeravo šį žurnalą šiems metams… Lėšų švaistymas, čia taip savininkas įsivaizduoja mus prašviesiantis - spėju. Blogybė ta, kad vienam darbuotojui jau žurnalas praplovė smegenimis: jau vaidenasi rusai… Suprask už kiekvienos blogybės Lietuvoje slypi Rusija ir Vladimir Putin asmeniškai…

Na perskaičiau. Nieko naujo, ta pati meliodija: rusai puola, V. Putinas (jie nesuvokia kad tokio žmogaus nėra) ir jo draugai Lietuvoje siekia užvaldyti ir t.t. Pavyzdžių? Prašau, apstu: Putinas Lietuvą ir Latviją terorizuoja referendumais (p.23-24) - pezalai ir tiek. Įrodymų? Kurios kadencijos Seimas suorganizavo referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje? Ogi praėjusios 2008-2012 metų kadencijos Seimas, Seimas kur daugumą turėjo Tėvynės Sąjungos, Liberalų Sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos (su įjungtais Tautos prisikėlimo partijos likučiais) koalicija. Data nėra paslaptis - 2012 metų liepos 16 diena. Tai kaip Vladimir Putin galėjo priversti šią dešiniųjų jėgų koaliciją suorganizuoti referendumą? Kur straipsnio autoriaus logika?  Ką V. Putin nupirko visas TS-LKD, Liberalų Sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos frakcijas ir visas opozicines frakcijas? Absurdas! Žiūrime į balsavusiųjų pagal frakcijas sąrašą, nuoroda: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-14477&p_var=2. Ką matome, ogi už referendumo organizavimą balsavo 62, prieš - 39, susilaikė - 18. Už referendumą balsavo net Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Jonas Šimėnas. Ką nupirktas? Ką liberalai susilaikė nes buvo nupirkti? Dėl kitų kaip ir klausinėti turbūt beprasmiška, opozicinės frakcijos, suprask jau a priori nupirkotos, nes gi, suprask, prorusiškos…

Visgi ne tai svarbiausia. Sudomino numerio tema: Lietuva - beprotnamis. Tiksliau net: baisiau už beprotnamį. Sudomino ta prasme, kad redakcija net nesupranta kad šauna patys sau į koją su tokiais sulyginimais. Net nesuvokdami ankstesnę vyriausybę ir ankstesnį seimą išvadino beprotnamiu.

Paanalizuosiu. Cituoju:

„Pokyčiai būtini šiemet arba bus per vėlu“, p.13,

nes, cituoju:

„egzistuojant tokiai darbo pajamų apmokestinamai tvarkai, Lietuvoje gali likti dirbti tik patriotai, kurie išvažiuoti nenori, liurbiai, kurie išvažiuoti bijo, ir verslo bei politikos nomenklatūra, kuri čepsėdama siurbia tai, kas liko“, p.15, redakcijos skiltis.

Parašyta redakcijos skiltyje, tad be autorystės, vadinasi tai yra oficiali žurnalo nuomonė.

Lietuva - beprotnamis!

Lietuva - beprotnamis!

Sutinku, mokesčių sistema Lietuvoje sunkiai suprantama ir regresinė, tačiau realybė yra tokia: dabartinė, naujoji seimo dauguma ir naujoji vyriausybė dirba tik daugiau nei mėnesį. Atitinkamai nuo 2012 lapkričio 16 dienos ir nuo 2012 gruodžio 7 dienos. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius aiškiai pabrėžė: naktinių mokesčių reformų nebus, tad dabartinė mokesčių sistema yra paveldėta iš ankstesnės valdžios. Net norėdama valdžia per mėnesį negalėtų įvykdyti atsakingos mokesčių reformos. Esamą tvarką vyriausybė paveldėjo. Kas buvo ankstesnis ministras pirmininkas? Andrius Kubilius. Tad „Valstybė“ turėtų keiksnoti ankstesnę valdžią kuri turėjo 4 metus refomuoti mokesčių sistemą taip, kaip žurnalas „Valstybė“ mano geriau, o neužsiimti beprasmybių rašymu. Bet kaip gi tai darys - gi negali teisiogiai atviru tekstu plūsti savų. „Valstybė“ yra dešiniųjų ruporas. Cha-cha-cha!

Rodyk draugams

IQ

Visą laiką abejodavau ar žurnalas IQ yra kokybiškos žurnalistikos ir žinaisklaidos idealas, kaip kai kam atrodo. Be jokios abejonės žurnalą gelbėja verstiniai straipsniai iš The Economist, bet ei, tai juk verstiniai straipsniai nėra lietuvių žurnalistų darbas. Ir, deja, atmetus The Economist dalį žurnalas darosi nykus. Jau yra. Nykus ta prasme, kad jokio pažinimo, realybės dekonstrukcijos ir paaiškinio žurnale nėra, o turėtų būti ką sufleruoja pats pavadinimas IQ - intelekto koeficientas. Aišku, žurnalas geresnis nei “Valstybė”, bet norėtusi tikresnių žinių, nes kaip ir rimtesnio, plačiajai masei skirto žurnalo rašančio politikos, finansų ir kultūros klausimais Lietuvoje nėra. Ir štai kodėl aš taip manau: su kiekvienu numeriu Egidijaus Aleksandravičiaus tekstai tampa vis labiau abstraktesni, vis labiau išplaukę. Blogai. Visgi šį tekstą paskatino parašyti šių metų gruodžio numeryje išspausdintas Ingridos Jakubavičienės straipsnis: Renesansinio Vilniaus žvaigždė - apie vadinamąją Barborą Radvilaitę.

Liberalai tapo nacionalistais… Taip, deja, Lietuvoje liberalai dažnai yra tik apsimestiniai, liberalai iki tam tikro laipsnio. Susidūrę su nacionalizmu lietuviškieji liberalai tampa nacionalistais! Apie ką aš čia? Prie ko čia nacionalizmas? Ogi štai dėl ko: juk intelektualus žurnalas turėtų kartą galų gale paaiškinti, kad tokia Barbora Radvilaitė niekada neegzistavo, toks žmogus su tokiu vardu ir pavarde niekada negyveno. Taip, taip! Tokio žmogaus nebuvo ir, pavyzdžiui, E. Aleksandravičius būdamas istoriku tą puikiausi žino. Pavardė Radvilaitė - tai dirbtinis įvardijimas, tai tas pats kas pavadinti JAV prezidento Barack Obama dukras Obamaitėmis ir po to rimtu veidu aiškinti, kad Obamaitė yra tikroji pavardė, ir tuo besiremant antrąkart teigti, kad Obamaitė yra lietuvė, nes gi - Obamaitė!.. Taip, taip įvardijimas Radvilaitė yra kliedesys, absurdas ir tautinė nesąmonė. Moterų pavardė su priesaga -aitė teatsirado tik 17 amžiuje, o vadinamoji Barbora gyveno 16 amžiuje 1. Intelektualus žurnalas iš principo, pagal apibrėžimą negali kartoti mitų, tebūnie ir lietuviškų. O IQ tai daro, nors straipsnis rašo apie požiūrio kitimą, ir bent vienu sakiniu reiktų paminėti, paaiškinti apie dirbtinį įvardijimą “Radvilaitė”, ką tuomet reikšė “lietuvė”, bet apie tai nėra nei žodžiu užsiminta. Niekalas, ne straipsnis. Yra daugiau patriotinio patoso: Vytauto Didžiojo 2 dukra Sofija pagal turimą titulą - Maskvos kunigaikštienė - prilygo carienės titului…

Tačiau nusišnekėjimo topų topas yra tame pačiame puslapyje esančių gruodžio mėnesio įvykių datos. Cituoju: “1183 m. žiemą Lietuva surengė pirmą antpuolį į Rusios žemes - Polocką ir Pskovą. Prasidėjo nuolatinė Lietuvos karinė ekspansija (pirmasis Lietuvos valstybės funkcionavimo požymis).” Painiojama viskas: Lietuva ir lietuviai, kas yra valstybė ir kas valstybės ekspansija. Kliedesys ir tiek. Kiek žinau vienintelis istorikas siejantis Lietuvos pradžią su plėšikiškais antpluoliais yra Tomas Baranauskas - istorikas labiau pasižymėjęs išpuoliais už akių delfi.lt portale prieš kolegas A.Bumblauską ir E.Gudavičių… Pirmąjį užsipuldamas girdi šis per storas ir panašiai…

Galima ir paanalizuoti. Ką gi, ką ir gali terodyti plėšiškų antpuolių pradžia: tai tik valstybės nebuvimą. Nes nėra buvę valstybės kurios funkcionavimo pradžios požymis - antpuolių pradžia. Vikingų pirmojo antpuolio data laikomi 793 metai. Ir niekur nerasite, kad kas rašytų apie vikingų valstybės egzistavimą tais metais. Lietuvių antpuoliai 1183 metais ir po to visomis kryptimis liudija, kad jokios valstybės ir nebuvo, nes valstybė tuomet buvo tegalėjo būti kažkokio vado valda. Ir joks kariaunos vadas būdamas valstybės vadovas puldinėti visomis kryptimis iš principo negalėjo, nes tai savižudiška ir nevalstybiška.

Panašu, kad IQ renkasi patriotinį-idiotinį stilių ir tautinį patosą. Pažiūrėsiu kuom tai baigsis.

1. Rimtose knygose nagrinėjančiose pavardžių atsiradimą įrodyta, aprašyta ir tai žinoma.
2. Taip, taip, įvardijimas Didysis - tai eilinis mitas, Didžiuoju ėmė tapti post factum, tik prieš šimtą metų…

P.S. Pala, pala paklausite, o tai koks tada tas Barboros Radvilaitės tikrasis vardas? Galėčiau atsakyti, bet bijau, kad užsipulsite - girdi nepatriotiška… Tiesą rašant tai turėtų atlikti pats IQ, jei jis išties nori būti intelektualus žurnalas.

Rodyk draugams

„Valstybė“: demagogija, rusofobija, paranoja

Kai toooks viršelis: V. Putin sulygintas su B. Obama - tikėkis absurdiškų išvedžiojimų. Taip ir yra.

„Valstybė“ 2011 m. rugsėjis

„Valstybė“ 2011 m. rugsėjis

Keistas tas žurnalas „Valstybė” planuoju nebeskaityti, nes pagrindinis leitmotyvas - rusofobija - nesikeičia. Galbūt žurnalo redakcija įsivaizduoja besą vieninteliai tikri patriotai, bet demagogija, beprasmiški sulyginimai - kančia skaityti.

Aušros Radzevičiūtės (p.9) vedamajame „Pasaulį valdo interesai, Lietuvą - emocijos” atviru tekstu kaltina: „Deja nenorime nei savęs, nei Jūsų, gerbiamieji skaitytojai, apgaudinėti. Jei dauguma žiniasklaidos ir toliau vaišinsis gausiais „Gazprom” bei „Inter RAO” čiulpinukais, tikėtis, kad politikoje susiformuos dauguma, galinti apginti Lietuvos ekonomikai naudingus principus, beprasmiška.” Tikrai nesu politikos užkulisių žinovas, tikrai būtų įdomu sužinoti, kas gi tie nupirktieji, deja jokių konkrečių vardu. Susireikšminimas: suprask visi kiti nupirkti, o mes skaidrūs. Ar čia rimto žurnalo standartas rašyti abstrakčiai, neįvardinant konkrečių veikėjų? Tai jeigu žinote kas tie parsidavėliai, tai norėčiau sužinoti, manau ne tik aš vienas.

Žurnalo pozicija atsispindi straipsnyje „Jeigu JAV - parazitas, tai Rusija - kraujo vėžys”, p. 11-13. Kas autorius - nepasirašė. Tiesą rašant ši tema mane ir paskatino parašyti bloge įspūdžius. Nekenčiu absurdo ir nusišnekėjimų, o čia jau akivaizdi nesąmonė ir faktų iškraipymas:
„Visų Kremliaus koloborantų nuoširdžiai mylimas Vladimiras Vladimirovičius Putinas dar kartą patriotiškai nusiteikusiam Rusijos jaunimui ir visam pasauliui paaiškino, kas yra tikrasis XXI a. parazitas. Tai JAV, kurios Rusijos vadovo nuomone, „gyvena geriau, nei leidžia galimybės, apmokestina pasaulio ekonomiką savo problemomis ir kaip parazitas gyvena iš pasaulio ekonomikos bei dolerio monopolijos”. ”
Koks sutapimas, turėdamas galimybę žiūrėti palydovinę tv, eidamas per kanalus buvau pataikęs ant reportažo kur V. Putin kalbėjo jaunimo stovyklos dalyviais prie Seliger ežero. Išties, straipsnyje persūdyta ir iškraipyta mintis. V. Putin savo mintį pasakė kiek kitaip, jo žodžiai buvo maždaug tokie: „anot kai kurių ekonomistų“ - tai pabrėžė, „JAV kaip ir parazituoja“. Atviro kaltinimo nebuvo. Tai visa ši tema yra pagrįsta išvedžiojimais, girdi Rusija jau toooks blogis, na jau toks blogis, kad ojojoi. Rašoma, kad Lietuva dėl Rusijos kaltės netenka kasmet 20000 darbo vietų ir 1 milijardo litų. Pamaniau: nieko sau. Kaip netenka? Paaiškinimas apsiribotas tokia abstrakcija, nes: „Rusija finansuoja didelę dalį Lietuvos politinės sistemos”, o tai lemia kad „taip Rusija užsitikrina stabilias pajamas.” Konkrečių vardų, partijų, aišku nėra.

Tačiau pats keisčiausias minties šuolis straipsnyje yra tas, kad visuom ką Rusija pridirbo naudojasi… Lenkija! Na, cituoju: „Tokioje visuomenėjė labai kokybiškai savo interesus, gali įgyvendinti … reikia kalbėti apie Lenkiją”.

Yra toks dalykas psichologijoje kaip kauzalinė atribucija, tai yra kito žmogaus poelgių aiškinimas iš savo požiūrio, vertybių. Ir dažniausiai jis baigiasi tuo, kad vertinantysis nepastebimai net sau pačiam ima vertinti iš savo sugedimo laipsnio. Kaltinimai sąmokslais jei ką ir atskleidžia - juk sąmokslo, jei jis tikras neįmanoma demaskuoti, nes jis slaptas - tai tik pačią rašytojo sąmokslišką natūrą.

Rodyk draugams

„Valstybė“: savinieka, rusofobija ir sąmokslo teorijos

Kitas žurnalas kurį skaitau yra „Valstybė“. Prisipažįstu iškart, man šis žurnalas nepatinka. Nepatinka dar nuo 2009 metų kai pradėjo isterikuoti apie bloguosius skandinavų bankus ir kokia yra „sunki Švedijos karūnos našta“. Niekas gi per prievartą nevertė Lietuvos gyventojų imti paskolų iš bankų, ir tuo labiau Švedijos karalius nėra atsakingas už Švedijos verslo įmonių veiklą. Kai politikai paskelbė Ramanauską - Vanagą post factum prezidentu, t.y. sufalsifikavo istoriją, tai žurnalas „Valstybė“ išdidžiai patalpino ant viršelio naujai iškeptą prezidentą… Neįsivaizduoju, kokiu nekritišku, kokiu vergiškai nemąstančiu reikia būti, kad priimti už gryną pinigą politikų įstatymu įtvirtintą požiūrį į istoriją.

Valstybė Nr.8, 2011

Valstybė Nr.8 (52), 2011

Na, skaitau 2011 metų rugpjūčio (Nr. 52) „Valstybės“ numerį. Keturiasdešimtame puslapyje žurnalas skelbiasi besantis „solidžiausias žurnalas Lietuvoje“, bei „įtakingiausias verslo žurnalas Lietuvoje“… Mano supratimu tėra tik vienas vertas dėmesio rimtas straipsnis: Eduardas Eigirdas, Lietuvoje mokesčiai skirti nevykėliams, o finansai - valdovams, p. 41-43. Pastebėjimai taiklūs, deja antraštė saviniekos pobūdžio. Ar išties žmonės mokantys mokesčius yra nevykėliai?

Skaitau straipsnį: Ginas Dabašinskas, Pasėta imigracijos sėkla dar nesudygo. Kol kas… p. 28-35. Tipiškos sąmokslo teorijos: kinai kolonizuoja Afriką, galimas baltarusių antplūdis ir t.t. Citata: „Kinija savo demografinę ekspansiją vykdo keliomis pagrindinėmis kryptimis: gretimos Pietryčių Azijos šalys ir Rusija, Šiaurės Amerika ir ES, Pietų Amerika ir Afrika.“ Šaltinius, dokumentus autoriau, kur Kinijos Liaudies Respublikos vadovybė vykdo ekspansiją. Kvaila sieti savaiminę gyventojų migraciją su valstybės politika. Pagal autoriaus logiką Lietuvos Respublikos tikslas yra kolonizuoti Airiją, nes ten lietuviai važiuoja…

„Robotas - irgi žmogus“, 38 puslapyje teigia Žygimantas Mauricas. Nežinojote, solidžiausias verslo žurnalas rašo, kad robotas irgi žmogus, reiškia taip yra… aiškinimo kodėl nėra, bet kam jis! Mintis buvo ta, kad robotai gamyboje pakeičia žmones, todėl Japonijoje „darbuotojai galėjo daugiau laiko skirti senyvo amžiaus gyventojų priežiūrai“ - rūpūs miltai, bet ar nuo to robotai tapo žmonėmis? Kam rašyti tokius fantazijomis ir asociacijomis grįstus apibendrinimus?

Žurnalas nepatinka savo sensacingo pobūdžio antraštėmis, tačiau kai skaitai nieko panašaus nėra, pavyzdžiui „Galvų ir rankų medžioklė: į mūsų intelektą nusitaikė „Google““ - straipsnis yra apie Google kompanijos siūlomus atlyginimus, kurie neva išvilios gabius programuotojas. Bet, ei, dauguma žmonių nėra programuotojai, kaip į jūsų intelektą galima nusitaikyti? Ar jūs, vidutinis statistinis skaitytojau, jaučiate tai?

Monika Poškaitytė, Pasaulinė lietuvio kaina kyla - būtų neblogas pažintinis straipsnis apie lietuvius dirbančius informacinių technologijų srityje, bet kam ta „pasaulinio kaina“? Va šitokios sensacingos antraštės primena rusišką internetinę žiniasklaidą… Antirusiškas žurnalas naudoja rusiško tipo sensacingą pavadinimų frazeologiją… Tas antirusiškumas juntamas daugelyje straipsnių. Galima atsekti žurnalo liniją: Rusija yra blogis, didelis blogis, laaabai didelis blogis - tai eina iš numerio į numerį.

Autorius - Karolis Makrickas, straipsnis - „Karai - ginklų bandymams?“ Na, kai toks pavadinimas - lauk sąmokslo teorijų ir nusišnekėjimų. Mintis formuojama tokia, girdi JAV, Prancūzija, Rusija kariauja tam, kad išbandytų ginklus… Ką jau bepridursi, aišku versijas galima kelti fantastiškiausias, bet ar tai solidu? Bet kokiu atveju solidus žurnalas negali. Žurnalas net meluoja, citata iš to paties straipsnio: „Rusija 2009 m. įsiveržė į Gruzijos teritoriją po to, kai pastaroji apšaudė separatistus prorusiškai nusiteikusioje Pietų Osetijos teritorijoje“ Na, konfliktas įvyko 2008-08-08. Ir įvyko Gruzijai įsiveržus į Pietų Osetiją. O kaip formuojamas sakinys?

Kitas nusišnekėjimas to paties autoriaus - Karolis Makrickas, Branduoliniai lėktuvai, puslapiai 88-91. Straipsnis šiaip neužkliūtų, bet vienoj vietoj yra toks nusišnekėjimas, kad verta pacituoti: „branduolinių lėktuvų veikiausiai nepamatysime iki pat 2100 metų. O gaila - juk laivai ir povandeniniai laivai jau seniai varomi branduoliniu kuru ir niekas dėl to per daug nesuka galvos.“ Autorius arba meluoja arba yra visiškas neišmanėlis. Ko čia gailėtis? „Niekas nesuka galvos (per daug)“ - neįsivaiduoju, kaip tokį absurdą galima parašyti. Branduolinių atliekų problema yra tiek daug kartų aprašyta ir aprašoma. Branduoliniai laivai pagrinde naudojami kariniame laivyne, o karinė pramonėje taikomi visai kitokie naudos, efektyvumo standartai. Pagal autoriaus logiką reiktų gailėtis, kad medžiotojai negali įsigyti nusodrinto urano šovinių… Aišku ši citata mažai keičia pažintino straipsnio esmės, straipsnis įdomus, bet „solidžiausias žurnalas“ tokių liapsusų daryti negali.

Apskritai straipsniuose justi savinieka. Peržiūrėjau dar kartą, na tikrai yra, pavyzdžiui: „tad jei lietuvių vertimo mulkiais fabrikas nenustos“, p.9. „Lietuviu požiūriu į mokesčius labai lengva manipuliuoti, nes daugelis jų nesuvokia…“, p. 18 - šaltinio kuo remtasi nėra. Tekstas iliustracijoje: „O kodėl lietuviai neapmokestina prabangos? Nes pas juos mokesčius sumoka varguoliai“, p. 21. Ir tai žurnalo redaktorės, Aušros Radzevičiūtės, žodžiai! Galima būtų suvokti tokio rašymo stiliaus intencijas. Ko gero autorės manymu, tai turėtų atkreipti dėmesį į problemą, aktualizuoti problemą, bet ar saviniekinis stilius duoda naudą? Kur tas žurnalo solidumas, aš nerandu. Vienas žmogus šį žurnalą pavadino lietuviškos žurnalistikos etalonu… Kur tas etalonas?

Rodyk draugams

„IQ“ - žurnalistikos idealas ir etalonas? Abejoju

Perskaičiau naujausią IQ žurnalo numerį (2011 rugpjūtis, nr. 17). Tai rimtas žurnalas, tas jau taip. Jis išties rašo rimtai politikos temomis ir, pavadinsiu, intelektualiais klausimais, bet tokių žurnalų tarpe jis ne vienintelis. Mano nuomone vertingiausi dalykai šiame žurnale yra verstiniai straipsniai iš „The Economist”. Lietuviškieji apžvalgininkai, išskyrus Egidijų Aleksandravičių ar Leonidą Donskį, kažkaip nepriverčia pamąstyti, kartoju tai mano nuomone. Galbūt tai todėl kad The Economist, Aleksandravičius, Donskis savaime, vėlgi mano nuomone, jau tapę lyg kaip ir prekių ženklais, dėl savo žinomumo reiškiniais per se.

IQ

IQ, 2011, Nr. 8(17)

Bet dabar apie tai kodėl suabejojau del IQ kokybės. Straipsnius žurnalui IQ tarptautinės politikos temomis rašo toks Tomas Janeliūnas. Jau seniau pastebėjau šio autoriaus naivumą ir polinkį į idealistinį maksimalizmą, bet šį sykį nervai nebelaiko skaityti akivaizdžius nusišnekėjimus. Labai konkrečiai, keletas T. Janeliūno citatų:

„Tiesa atšaukus ambasadorių iš Vienos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai gali kilti tam tikra dilema: ar vėliau grąžinti ambasadorių atgal, o gal tiesiog perduoti Austrijos reikalų tvarkymą Lietuvos ambasadoriui reziduojančiam Maskvoje? Jei skambučius iš Maskvos austrai vertina labiau, toks sprendimas būtų labai pragmatiškas”. Straipsnis: Raudonas kilimas KGB pulkininkui, p.11.

Lietuvos Respublikos ambasadorius skirtas Austrijai reziduotų Maskvoje ir iš čia tvarkytų santykius su Austrijos Respublika? Absurdiškas pasiūlymas, kam siūlyti tai kas neįmanoma?

Citata: „Baltijos šalys per 20 metų peršoko į „aukščiausią lygą”, kuriai priklauso turtingiausios, didžiausią gerovę ir ilgiausias demokratijos tradicijas puoselėjančios valstybės.” Straipsnis: Po dvidešimties metų, p.22.

Na, dabar nekvestionuosiu termino „Baltijos šalys” naudojimo, tai būtų kita tema. Paanalizuokime teiginį, neva Lietuva peršoko į „aukščiausią lygą”. Tai kodėl gi žmonės iš Lietuvos važiuoja į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Norvegiją dirbti ir gyventi? Arba iš Estijos važiuoja žmonės dirbti į Suomiją, (tiesa, savaitgaliais dažnai grįžta)? Juk minėtos šalys: nuo Jungtinės Karalystės iki Suomijos tikrai yra „aukščiausioje lygoje”. Jei jau esame „aukščiausioje lygoje” tai ko važiuoti kitur? Galai nesueina.

Nežinau kaip dėl Latvijos ir Estijos, bet priskirti Lietuvą prie demokratiją puoselėjančių šalių, dar su ilgiausiomis tradicijomis - pritempimas, čia švelniai. Taip, Lietuva yra formaliai demokratiška, bet ne iki tokio laipsnio kaip aukščiausios demokratijos lygos šalys. Deja tik formaliai. Realiai gyvename partinės oligarchijos sąlygomis. Apie kokią demokratiją galime kalbėti Lietuvoje, jei net paties žemiausio rango valdininkas, t.y. seniūnas yra skiriamas rinkimus laimėjusios partijos, o ne renkamas pačių vietos gyventojų? Tol kol mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, negalėsime tiesiogiai rinkti miestelio seniūną, arba savo miesto policijos komisarą (kodėl ir ne, tai įprasta JAV) - apie „demokratijos puoselėjimą” nėra ką ir berašyti.

Kitas straipsnis vadinasi „Kodėl Rusija nėra supervalstybė?” Kažkas klysta: arba T. Janeliūnas arba politikai ir apžvalgininkai tiesiai rašantys kad Rusija atgauna supervalstybęs statusą ir jau senokai stebimas Rusijos kilimas. Kažkaip niekas nekvestionuoja ar Rusija verta būti G-8 valstybių klubo nare, nors kai buvo priimta, tokių kalbų būta. Teisybė, nemaža dalimi Rusija supervalstybės statusą lemia senesnių metų įdirbis, pavyzdžiui branduolinės ginkluotės srityje dar iš Tarybų Sąjungos laikų, bet tai nekeičia dabarties. Jei valstybė turi įtaką didelei daliai valstybių ji ir yra supervalstybė, kad ir kokios už to slypėtų priežastys, kad ir kokios aplinkybės nulėmė. Ar Rusija daro įtaką? Sutiksite, kad daro. Tai va T. Janeliūno straipsnyje bandoma įteigti girdi Rusija nėra supervalstybė, nes „tokia niekada ir nebuvo“. Apskritai juk ir Kinija taip pat matoma kaip supervalstybė, nors ir ten įvyksta daug techninio pobūdžio avarijų: užgriūva šachtos, nulekia nuo bėgių traukiniai, sprogsta pirotechnikos gamyklos ir t.t. Avarijas miniu todėl, nes apeliuodamas į avarijas autorius grindžia savo teiginius kodėl Rusija nėra supervalstybė. ir nemanau kad „Forbes“ klysta, o štai T. Janeliūnas yra teisus.

Žinoma, perskaičiavus BVP tenkantį vienam gyventojui atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (Tarptautinio valiuotos fondo duomenimis, 2010 m) Rusijoje gausime panašų santykį kaip ir Lietuvoje: atitinkamai 17185 JAV dolerių Lietuvoje ir 15837 Rusijoje - bet straipsnyje taip neargumentuojama. Tai ar čia rimto žurnalo požymis, jei iškelto teiginiui pagrindimui praleidžiami svarbūs skaičiai? Kita vertus perskaičiavus kas lieka iš absoliučių skaičių Kinijoje, tai trupiniai tenka vienam gyventojui. Bet ar nuo to šalis nustoja būti supervalstybe? Valstybės lyginamos absoliučiais skaičiais, ir pagal tai priskiriamos prie super ar ne valstybėms. Galų gale tai prieštarauja paties T. Janeliūno mintims, citata:

„Rusijos ekonomika [...], šiuo metu yra jau septinta pasaulyje (pagal perkamosios galios paritetą - apie 2,2 trln. JAV dolerių, 2010 m.)”, p.29.

Apskritai pats šio žurnalo numeris kažkoks keistas. Skirtas dvidešimtmečiui nuo 1991 metų rugpjūčio pučo. Net ant viršelio nupieštas Michail Gorbačiov, nors labiau tiktų GKČP (Gosudarsvennyj Komitet po Črezvyčainomu Položeniju) figūros: Jazov, Janajev, Pugo. Būtent šie asmenys ir bandė gelbėti griūvančią TSRS, ir tas jų gelbėjimas ir privedė prie TSRS sugriuvimo. Žinoma M. Gorbačiov nepavadinsi TSRS priešininku, nes pats buvo šios šalies prezidentas, bet jei žurnalas skirtas paminėti pučo žlugimo metinėms, tai GKČP veikėjai buvo realiai veikiantys asmenys. Na, bet čia ne esmė.

Na, tai ir keletoje straipsnių vis figūruoja ta pati tema kiek daug Lietuva pasiekė lyginant su 1991. Teisybė, nemažai pasiekta (bet ir nemažai prarasta), bet va šitoks dažnas lyginimas su praeitimi naudojamas Lietuvos vadinamojo dešiniojo sparno politikų savo esme yra absurdiškas. Konkrečiai, visų šitokių lyginimuose vyrauja ta pati arba panaši linija: „va, jei nebūtume nepriklausomi ir dabar gyventume komunizme”; arba mintis formuojama taip: „va, komunizmo laikais buvo taip, o dabar visiškai kitaip - todėl džiaukites!”

Šitokie palyginimai yra klaidingi savo esme todėl, kad Rusijoje, kuri autorių rašančių panašius palyginimus yra siejama kaip Tarybų Sąjungos tęsėja kuri arba minima, o jei ne, tai - suvok tarp eilučių - gi komunizmo taip pat nebėra. Juk žmonės lygina ne su tuo kas buvo praeityje prieš 20 metų, o su tuo kas yra kitose šalyse čia ir dabar. Tas nuolatinis lyginimas su 20 metų senumo įvykiais yra net pabodęs. Ar lietuviai save laiko buvusios TSRS erdvės gyventojais? Ne. Ar lygiuojasi į juos? Vėlgi, ne. Kas būtų jei lygiuotumėmes su Somaliu? Ko gero išeitų, kad Lietuva - rojus žemėje. Taip neįdėję jokių pastangų Lietuvos politikai galėtų sakyti: va, kiek daug pasiekėme… Tai tikrų tikriausias absurdas. Suprantu, galite teigti girdi sovietinis palikimas mus „suluošijo“ ir „reikia laiko“ kol atsistosme ant kojų, kol „visuomenė pasveiks“. Šitokie aiškinimai taip pat mėgstami. Beje jų yra ir tame pačiame IQ, citata:

„Laikas užgydo visas ligas, o netrukus universitetus baigs pirmoji absolventų karta, kuri jau gimė nepriklausomoje Lietuvoje. Jau prieš keletą metų vienoje mokykloje atlikta apklausa, ką reiškia raidžių CK santrumpa, nustebino rezultatais. Moksleiviai atsakė „Calvin Klein”, o ne Centro Komitetas” Ovidijus Lukošius, Dabar ir po 20 metų, IQ, 2011, 8(17), p. 10.

Pakartota dažnai Lietuvoje sklandanti mintis, nieko nedarykime, išaugs nauja karta ir savaime (kokiu būdu nepaaiškinama) Lietuvoje ateis tvarka…

Savaime… savaime niekas nevyksta.

Blogybė yra ta kad IQ man yra rimčiausias politikos žurnalas, bet tokiais samprotavimais sunervino. Ar tiesiog redakcijoje atostogavo, gi rugpjūtis, o reikia numerį leisti…

Rodyk draugams