BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Benamių tarybiniais metais nebuvo!

Šiandien, birželio 10 dieną, ryte per valstybinį-propagandistinį LRT kanalą (šiaip jį retai žiūriu, nes vengiu), kalbėjo Dalia Kutraitė. Tiksliau ją klausinėjo laidos vedėjas, na ir Dalia Kutraitė pristatinėjo savo naują knygą “Nokstančių bananų kvapas”. Dėl to ir neperjungiau, galvojau kokio nors bobiško-šiziško romano pristatymas, bet pasirodo čia istorinės temos romanas, tad pradėjau žiūrėti, kurio esmė, cituoju iš atminties pačios Dalios Kutraitės žodžius juos jau apibendrindamas:

na labiausiai pasikeitė buitis ir tai puikus įodymas, kad dabar gyventi yra geriau!

T.y. autorė nusprendė įrodyti, kad dabar žmonėms yra geriau gyventi naudodama buities argumentus, na va buitis pasikeitė (tas jau tikrai taip), tad dabar gyventi yra geriau. Ir pats knygos pavadinimas “Nokstančių bananų kvapas” yra sąlygotas idėjos, kad tarybinias metais buvo blogai (anot Kutraitės), nes bananai buvo deficitas žmonės pirkdavo žalius ir laukdavo kol sunoks, na ir namuose pasklisdavo bananų kvapas. Neneigsiu kažkams šiais laikais yra geriau gyventi. Bet kiek pamenu statistiką, gyvenimu dabartinėje Lietuvoje yra patenkinti vos keli procentai Lietuvos gyventojų.Turbūt gera gyventi bus Daliai Kutraitei, nes kai pirksite jos knygą procentėliai nuo pirkinio, ko gero, nubyrės ir jai. Gal ir nenubyrės, nežinau kokia yra sutartis su leidykla, galbūt jau gavo honorarą, tokiu atveju gera gyventi Daliai Kutraitei jau yra dabar.

Būčiau gal ir nerašęs šio įrašo, bet šiandien sutikau parke du benamius. Sustojau ir jų paklausinėjau. Aš pakalbinu benamius. Benamio vardas Marius, kitos - Vita. Mariui 40 metų, 14 paskutinių metų yra benamis. Moters neklausinėjau, gi nemandagu klausinėti metrų koks jų amžius. Paklausinėjau kaip jie tapo benamiais. Taip, abu buvo išgėrę. Nenuostabu, 14 metų būnant benamiu iš nevilties ne tai kad gerti, kartis norisi…

Tad tenka konstatuoti: tarybiniais metais gyventi buvo geriau. Benamių Tarybų Sąjungoje (būtent toks pavadinimas!), bent Lietuvos TSR tikrai nebuvo. Tai neįmanomas atvejis. Dalios Kutraitės argumentai, girdi, dabar bananus galima nusipirkti bet kada yra juokingas. Taip, tarybinias metais, kiek pamenu  bananai pardavime būdavo tik pavasariais, arba tik rudeniais. Jų būdavo, negalima sakyti kad bananų visai nebuvo. Visi kas teigiai atvirkščiai - meluoja arba sako nežinodami ką patys sako. Kodėl pasirodydavo tik tam tikru sezonu, aš nežinau. Greičiausiai buvo taip: Tarybų Sąjunga mainais už pristatytas prekes gaudavo iš kokios Afrikos ar Amerikos šalies bananų kurių derlius būdavo nuimamas, kai pas mus jau kitas metų laikas. Nors galbūt ir klystu, kiek pamenu būdavo “Chiquita” firmos bananai. Taip, taip tos garsios “Chiquita” firmos bananai, tą atsimenu, o ant mandarinų ir apelsinų būdavo užklijuotas mažas rombinis lipdukas su užrašu “Maroc” t.y. iš Maroko. “Chiquita” ar Marokas, na tikrai ne iš socialistinės šalies. Ką noriu pasakyti? Ogi tai kad dabar bananų galite nusipirkti bet kada, kada dabar pasikeitė buitis ir iš to daryti toki siekainčiais išvadas gali daryti tik primityvus iki kvailumo, empatijos neturintis ir materialistinės pasaulėžiūros žmogus. Tiesiog neįtikėtino primityvumo žmogus! Ką gi, Dalia Kutraitė yra tokia. Prie ko čia empatija paklausite? O prie to, kad jokia sofistika ir demagogija nepaneigs, kad benamiams dabar yra blogiau nei tarybinias metais. Įsikibti bananus kaip argumentą yra tiesiog idiotiška.

Lietuviškas absurdas: triukšmas dėl dramblio kuris tik laikinai, tik cirko turų

Kokia prasmė iš bananų, jei net stogo virš galvos neturi?

Rodyk draugams

Pardavėjos Lietuvoje nelaikomos žmonėmis - taip jau išeina

Penktadienį ir šeštadienį (gegužės 26 ir 27 dienomis) buvo “Jamam” dienos. Išpardavimas tęsėsi po 14 valandų kiekvieną dieną. Ir tas keturiolika valandų gi turėjo atidirbti pardavėjos. Taip, taip visas tas keturiolika valandų. Žinau. Kokios dar aštuonios darbo valandos? Pamirškite! Lietuvoje yra 19 amžiaus kapitalizmas.

Jamam

Jamam su Godzilomis ir King Kongais

Neįtikėtina, bet tie patys parduotuvių savininkai dirbo ir sekmadienį, 28 dieną. Durniai ir niekšai tuo pačiu. Aha, žmonės taip ir puls sekančią po išpardavimų atgal į tas pačias parduotuves apsipirkti! Koks neįtikėtinas parduotuvių savininkų naivumas ir gobšumas!

Nenusotabu kai vyrauja toks žmonių išnaudojimas (ir dar už minimumą) žmonės bėga iš Lietuvos. Nu nėra taip, na negali būti taip, kad sekmadienais išvis parduotuvės katalikiškose šalyse dirbtų. Lietuva ne Marijos žemės, o Mamonos žemė.

Rodyk draugams

Atsargiai, neapsivemkit! Apsišikėliai-betriūsikininkai

Tai įvyko seniai. Gal prieš kokį 20 metų. Panašiai. Kaimynų tėvai išmirė. Vaikai buvo du. Vienas jau pilnametis, kitas apie 18.  Tiksliai nepasakysiu.  Taigi buvo vieno iš jų gimtadienis, na tai muzika grojo iki vidurnakčio. Pagalvojus - baisi situacija, nebėra tėvų, nebėra kas sudrausmintų. Be jokios abejonės gimtadienis neapsiėjo be alkoholio. Tokiame dar amžiuje, ir dar nėra kontrolės! Linkęs manyti buvo tiesiog lėbauta.

Ryte (mano tėvams ta dekada buvo laikas kuomet reikia valyti savo aukštą), tarp kaimynų ir aukšto kuriame gyvenu, tėvai rado numestus prišiktus triūsikus.  Numesti, dvokiantys! Oi kiek buvo vargo, prisimenu. Na tėtis sugalvojo paimti pagalį, tuos triūsikus su pagaliu užkabino ir išnešė į lauką. Vėliau dar teko išplauti laiptų aikštelę, o skudurą su kuriuo plauta kiek pamenu - išmesti. Kad čia būta svečių iš gimtadienio darbas - nėra jokių abejonių. Broliai kaip ir galima manyti neigė, kad čia jų, ar jų svečių darbas. Tačiau labiausiai domino, kokia logika besivadovavo apsišikęs žmogus. Tai aišku buvo svetys, nes savas savo bute būtų nulėkęs į tualetą. Taigi kaip čia viskas galėjo vykti? Be abejo sumaišius maistą ir alkoholį gali paleisti vidurius. Na bet jei jau pridarei į kelnes, tai kam numesti triūsikus? Taigi kakalais išsivels kelnių vidus. Išsikratyk kakalus, vėl apsivilk triūsikus ir pėdink namo. Argi ne taip? Kaip tokį žmogų pavadinti? Apsišikėliu be triūsikų. Taigi.

Skaityti toliau ‘Atsargiai, neapsivemkit! Apsišikėliai-betriūsikininkai’ »

Rodyk draugams

TV Polonia

Tėvai nusipirko naują televizorių. Žiūri kabelinę televiziją, bet aš iš smalsumo perskenavau eterį. Be visų tų tradicinių lietuviškų, baisiausiai nustebau radęs štai tokį kanalą: TV Polonia. Tiksliau rašosi va taip: TVP Polonia.

TVP POLONIA. Kam jos reikia Šiauliuose?

TVP POLONIA. Kam jos reikia Šiauliuose?

Ir niekaip nesuprantu kam šitas kanalas reikalingas Šiauliuose. Na kam? Suprantu Vilniaus krašte, apie Jonavą yra lenkų, kuriems tai gali būti įdomus, suprantamas televizijos kanalas. Tačiau kam jis Šiauliuose? Aš net nesuprantu kas kalbama!

Taip, aš žinau, kad tokio pobūdžio TV kanalai yra nemokami. T.y. nemokamai pateikiami retransliuotojams. Jose nėra filmų, serialų ar kitokių autorines teises pažeidžiančių laidų kurių nebūtų galima transliuoti už šalies ribų, šiuo atveju Lenkijos. Jie yra platinami nemokamai, siekiant supažindinti su šalių kultūra, pateikti šalies požiūrį. Tačiau tokių kanalų yra ir daugiau iš daugelio šalių, pvz., Deutsche Welle, RTR Planeta, NHK World TV, Arirang World, TV Romania International ir taip toliau. LTV World yra tokio pat pobūdžio. Galų gale kodėl ir netransliavus Russia Today. Aš rimtai, bent anglų kalbos iš amerikiečių išmoktumėte, taip, taip, Russia Today dirba pradedantys žurnalistai iš JAV. Sakysite propaganda? Niekai, propagandos ten nėra, paprasčiausių blogybių apie Rusija jie nešneka, tačiau kadangi dirba amerikiečių studentai ar šiaip garsusis Larry King tai pastebi JAV blogybes. Bet ei, nuo to kad kažkas blogybę pastebi, net jei tas stebėtojas yra  ne toks, nuo to gi blogybės neišnyksta. Aš rimtai: noriu Russia Today, o ne TVP Polonia! Na bent Deutsche Welle galėtų retransliuoti, esu tikras: žmonių skaičius Šiauliuose mokančių vokiečių kalbą yra didesnis nei lenkų kalbą.

Ne nu rimtai: kam Šiauliuose TVP Polonia? Kam Šiauliuose transliuoti užsienio šalies valstybės televizijos (TVP yra Lenkijos visuomeninis transliuotojas) kanalas užsienio kalba, kurios dauguma šiauliečių net nesupranta? Absurdas. Taigi.

Rodyk draugams

Kiek dar ilgai LNK kankins žiūrovus?

Šių metų balandžio 11 diena, t.y. užvakar, LNK, vakare po vakaro žinių parodė jau niolika-dvidešimt kartų rodytą, kartotą-perkartotą filmą Bėglys (The Fugitive) su Harrison Ford ir Tommy Lee Jones pagrindiniuose vaidmenyse. Juk prieš tai jau rodėte beveik prieš metus - 2015 metų kovo 16 dieną. Aš užfiksavau. Nuotraukos iš pernai metų, fotoaparatas užfiksavo datą.

Ar čia toks planas kartą per metus būtinai parodyti? Filmas buvo geras, bet kai kartojamas ~20 kartų - nervai nebelaiko. Neabejoju daugeliui tapo nuvalkiotu niekalu. Aš klausiu kiek dar ilgai jūs, elenkeniai, dar kankinsite ir tyčiositės iš savo žiūrovų? Na, kiek dar galite rodytį tą patį per tą patį? A? Aš jau mintinai žinau frazes, kas ką pasakys.

Iš vieno žmogaus jau girdėjau, cituoju iš atminties: lietuviškų televizijų neįmanoma žiūrėti, rodo tai ką aš dar prieš 20 metų per vidiaką mačiau.

Aš rimtai. Kas čia yra? Kodėl lietuviškos televizijos rodo tą patį per tą patį po N-ioliką kartų? Kiti filmai kurie nuvalkioti yra “Juodojo vanago žūtis” rodomas per LNK grupės kanalus BTV ar LNK; ir per TV3 rodomas ir “Velnias dėvo Prada”. Jokiu būdu negiriu LTV, tai dar didesnis niekalus rodantis kanalas - bet čia jau kito įrašo tema.

Šis įrašas bus atnaujinimas, kai tik LNK dar sykį parodys šį filmą.

Rodyk draugams

Neraliuota degraduojanti tauta

Viskas, šiandien įsitikinau, kad lietuvių tauta galutinai pradėjo degraduoti, o gal jau ir degradavo. Tokių minčių kildavo man ir anskčiau. Turiu galvą ant pečių ir suvokdavau kad degradacija vyksta jau pastaruosius 20 - 15 metų, bet šiandien jau kantrybė trūko stebėti. Jau į šiukšlių dėžę metate duoną.

duonos riekė šiukšlių konteineryje

duonos riekė šiukšlių konteineryje

Ir jūs dar drįstate aimanuoti kaip sunku gyventi?

Rodyk draugams

Valgome iliuziją

Laisvai šio produkto nenusipirksite. Ant etiketės yra užrašyta: “Produktas skirtas maisto produktų gamybai, ne mažmeninei prekybai”. Parduodamas tik didmenininkams, įsivaizduoju reikia turėti krūvas įvairiausių leidimų, pažymėjimų, higienos pasų ir t.t. Tai nieko nekeičia, bet kokiu atveju, tai yra dirbtinis aromatas. Tai tas pats kas ant maisto pakuočių yra užrašoma, kaip “skonis identiškas natūraliam”, “aromatizatorius” arba “kvapioji medžiaga”. Cheminiu būdu susintetintas aromatas. Valgome iliuziją. Iliuzijos pasirinkimas itin didelis: nuo dūmo skonio iki grietinėlės.

iliuzija

iliuzija kokios tik norite

ne mažmeninei prekybai

ne mažmeninei prekybai

Rodyk draugams

Subingalviai poltikai

Vėl artėja balandžio 1-oji, vėl bus auksiniai svogūnai… Kokie jūs politikai esate subingalviai, gi „Auksinių svogūnų“ įteikimas yra šaipymasis būtent iš jūsų pačių, Lietuvos politikai! Šaiposi iš jūsų, o jūs dalyvauje, plojate ir atsiimate apdovanojimus… Jums verkti reikėtų, verkti iš savo kvailumo, o ne juoktis. Nors „Dviračio žinių“ kaip ir visos LNK nemėgstu (gal kada nors paaiškinsiu kodėl), ketinu žiūrėti „Auksinius svogūnus“ tik tam, kad sudaryčiau sąrašą politikų-subingalvių kurie nesuvokia, kad tyčiojamsi iš jų pačių.

Rodyk draugams

Daugiau lietuviškumo = daugiau rusiškumo

Koks yra žurnalas „Valstybė“ nėra reikalo aiškinti, nes kiekviename numeryje tos pačios fantazijos, demagogija, sąmokslo teorijos, didžiapatriotiniai išvedžiojimai, visur vaidenasi parsidavėliai, apibendrinus - kliedesiai su obalsiu: „tėvynė pavojuje - rusai puola!“, „rusai labai puola!“, „rusai labai labai puola!“, „kas ne su mumis, tas prieš mus“ ir t.t. ir pan. Skaitau šių metų gruodžio numerį - ta pati giesmelė:
„Reikia pripažinti, kad šiuo metu yra labai daug prielaidų teigti, jog Kremliaus ir jam draugiškų oligarchinių grupių pozicijos po rinkimų sustiprėjo“
„socialdemokratai visada galės tikėtis Seimo daugumos palaikymo, o pasirinkę darbą žmogui vardu V. Putinas neturės galimybių teigti…“ - redakcijos straipsnis „2013 m. bus sprendžiams Lietuvos likimas“ (p.13).  Suprask, visur už kiekvieno socdemų žingsnio gali stovėti V.Putin…  Iš numerio į numerį tas pats.

Būtų kančia kas mėnesį analizuoti straipsnius ir aiškinti, tai kas yra akivaizdu. Kaip ir neketinu sekančiais metais skaityti šį žurnalą. Gyvenimas per trumpas. Kaip sakoma: neskaitykite visų knygų, skaitykite tik geriausias. Visgi šiame numeryje pastebėjau vieną, jau senai man akivaizdų reiškinį -  tam tikrą lietuviškų patriotų mastymo būdą, sąvokų naudojimą, kuris savo prigimtimi yra… rusiškas! Žinoma, negalima teigti, kad sąmokslų įžiūrėjimas yra rusiškumas, tikrai ne, tačiau žurnale naudojami išsireiškimai siekiu pasirodyti koks žurnalas yra patriotinis yra tikrai rusiški. Cituoju:
„Gyvenimas gerės politikams ir oligarchams“
„oligarchinės žiniasklaidos įteigtas noras atkeršyti“ (p.15)
„Suverenitetų parado repetecija Europoje?“ (p. 122)

Suverenitetų paradas, tai būtent Rusijoje naudojamas/naudotas terminas apibūdinat 1990-1991 metuose vykusius TSRS sąjunginių respublikų, Rusijos autonominių respublikų skelbtus suvereniteto aktus. Šiek tiek pašiepiantis terminas, bent iš rusų požiūrio.

Kitas nuolat iš numerio į numerį žurnale naudojamas terminas - oligarchai. Turbūt ir nereikia aiškinti, kad tai Rusijos realybės mechaniškas pritaikymas Lietuvai. Būtent Rusijoje į valdžią atėjęs V.Putin paskelbė kovą su oligarchais. Tai ką padarė lietuviškieji patriotai? Ogi pasigavo tą pačią kovą su oligarchais, na ir kovoja iki šiol… Keikia Putiną, o slapta žavisi! Iki tokio lygmens, kad net naudoja jo frazeologiją… Lietuvoje oligarchų nėra - nežinau, kas galėtų geriau paaiškinti nei, kad jau yra padaręs Rimvydas Valatka. Tiesa, oligarchai vaidenasi  ne vienam, kažkada ir Dalia Grybauskaitė žadėjo kovoti su oligarchais, bet kažkaip tos kovos dabar nematau. Ir dar tiesa, Lietuvoje buvo vienas, mano manymu savo esme tikras rusiško tipo oligarchas - Bronislovas Lubys. Buvęs partinis “raudonasis direktorius”, vėliau tapęs stambaus koncerno vadovu - tokių istorijų Rusijoje ne viena. Rėmęs partijas, net tarpusavyje konkuruojančias, turėjęs įtaką žiniasklaidoje: BTV ir Lietuvos žinias - kuo ne oligarchas? Ir kuo ne rusiško tipo, it koks Michail Prochorov gamybininkas-žiniasklaidos savininkas?  Tačiau B. Lubys yra miręs.

Visgi ne tai ketinu akcentuoti. Mane erzina vis dažniau lietuviškoje žiniasklaidoje naudojama rašysena ir tarsena: Viktoras Uspaskichas (rašyseną naudoja ir „Valstybė“) Būtent ne Viktor Uspaskich kaip turėtų būti, o taip kaip ir taria, ir rašo  žurnalistai ir laidų vedėjai: Uspaskychas ir Uspaskichas atitinkamai. Beraščiai ir nemokšos, tikri ablavuchai. Toks žmogus neegzistuoja. Taip, suprantu, kad čia toks lietuvinimo būdas, pagal kalbinykų naudojamą apibrėžimą: adaptuotoji asmenvardžio forma. Aš negaliu suprasti kaip straipsnių autoriai, tv vedėjai gali būti tokie nenuovokūs? Tol kol Viktor Uspaskich bus įvardijamas kaip Viktoras Uspaskichas tol šis žmogus lietuviams atrodys savas.  Elementaru ir akivaizdu. Iš Lietuvos politikų vienintelė tai supranta Rasa Juknevičienė: visada pabrėžtinai įvardijanti teisingai: Viktor Uspaskich. Tad eiliniai patriotų gąsdinimai kad Vladimiras Putinas, o ne Vladimir Putin padarys tą ar aną veikia tuščiai - gi Putinas taip skamba mielai lietuviškai.

Putino ugos yra gražios

Putinas - gražus krūmas. Iliustracija: Vikipedija

Tai va, adaptuotoji asmenvardžio forma vėlgi yra ne kas kita, o rusiškos kultūros pavyzdys lietuviškoje kultūroje, netgi tarybinės kultūros. Ir didžiapatriotai iki šiol naudoja…

Apskritai lietuvių santykis su Rusija, rusais, rusų kultūra, rusišku gyvenimo būdu yra labai keistas, nuostabiai savas, nuo pat taip vadinamojo  tautinio atgimimo laikų. Nors visa ko rusiško nekenčiama, daug kur pakrapščius giliau slypi… rusiškumas. Net nacionaliniu stabu paverstas Tadas Blinda yra tipiškas 1905 metų Rusijos revoliucijos įvykių kūrinys. Šito nerasite pas lietuvių istorikus, arba teks krūvas knygų perversti, kol suvoksi, nes matyt nepatogu… Tikrasis Tadas Blinda buvo tikras plėšikas, kurį patys Luokės gyventojai užmušė neapsikentę jo plėšikavimų. Taigi tikra padugnė. Žemaitijos gyventojai ar pasakojimų surašytoja per 1905 įvykius jo elgesį perinterpretavo kaip kovą „už svieto lyginimą“… Šiuos pasakojimus surinko rašytoja žinoma kaip Šatrijos Ragana (gyveno netoliese),  juos perdavė dramaturgui Gabrieliui Landsbergiui, parašiusiam 1907 metais dramą „Blinda“. Aš išties nežinau, kas konkrečiai pavertė jį teigiamu heroju, bet faktas tas G. Landsbergio kūrinyje - Tadas Blinda jau teigiamas veikėjas. Vėlgi tai 1905 metų revoliucijos atmosferos kūrinys. Tarybiniais metais Tadas Blinda, dėl gerai pastatyto filmo, geros aktorių vaidybos (R. Šavelio knygos motyvais), galutinai įtvirtino teigiamą legendą. Ir ką turime dabar? Tado Blindos mitas tebegyvuoja iki šiol. Įsitvirtino dar labiau.

Tikras rusas

Kultūriškai Tadas Blinda - tikras rusas. 1905 metų Rusijos įvykių produktas. Iliustracija: Vikipedija

Kodėl tai užsiminiau? Tik nesniai pamačiau naująjį „Tadas Blinda: pradžia“. Ir ką? Režisieriui, scenaristui smegenys išplautos iki tiek, kad dabar Tadas Blinda yra paverstas… kovotoju už laisvę! Tikras plėšikas, įkyrėjęs iki tiek, kad užmuštas pačių žmonių, o vėliau Rusijos 1905 metų įvykių atmosferoje paverstas šventuoju tautinio atgimimo veikėjų(!), įtvirtintas tarybiniais metais ir nepriklausomoje Lietuvoje tapęs sėkmingiausiu kino filmu! Kuo tai ne rusiškumas, rusiško, tiksliau komunistinio mastymo reliktas? Akivaizdus.

Kažkaip apsižvalgius tokio užslėpto rusiškumo, rusiškumo po lietuviškumo kauke (net nuoširdaus)  matau ir daugiau. Anksčiau kažkaip nekliūdavo. Ketinu ir daugiau šia tema parašyti.

Rodyk draugams

Bobai apkaltą!

Nebegaliu tylėti. Nebegalėjau jau stebėti prezidentės išsidirbinėjumus: ministrų atranka. Imdavo nervas. Boba įsisiautėjo. Gyvenime esu padaręs klaidų ir dabar matau, kad mano balsavimas už Dalią Grybauskaitę buvo klaida. Na, save galiu patiešyti tik, kad pasirinkimas buvo menkas, bet tai nieko nekeičia. Prezidentė erzina ir štai dėl ko: nuo kada prezidentūra tapo užsienio kalbos mokėjimo tikrinimo įstaiga? Išvis kas čia per absurdas tikrinti užsienio kalbos žinojimą? Kur mes gyvename, ar nebe Lietuvoje? Kur yra įrašytas toks reikalavimas kandidatams į ministrus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje? Na, lietuvybės fanatikai kur jūs? Kam mums tada nepriklausoma Lietuva? Jūs, patriotai tautininkai ir panaši fauna, esate paprasčiausi rėksniai ir veidmainiai. Kai situacija liečia nelietuvius iškart triūbijate apie pavojus lietuvybei, bet kai situacija akivaizdžiai menkina lietuvių kalbą iš vieno iš aukščiausio valdžios asmens, jūs tylite. Galiu ir aiškiau: Gintaras Songaila ir tautininkai yra paprasčiausi šlykštūs veidmainiai - nė žodžio nėcyptelėjo kai Grybauskaitė kandidatams ištraukė iš niekur, nei Konstitucijoje, nei įstatyme įrašytą reikalavimą ministrui mokėti užsienio kalbą. Ar ne veidmainiai? Akivaizdūs. Anksčiau G. Songaila prisidėjo prie prezidentės kreipimosi dėl visų rinkimų pripažinimo negaliojančiais, o dabar nė kriukt. Sutikite: tautininkai pagal apibrėžimą, nes jie gi tautininkai, prieš tokios D. Grybauskaitės zabovas užsienio kalbai turėjo protestuote protestuoti.

Visgi ne tai erzina. Ne, ne kuo buvo Grybauskaitė tarybiniais metais man neįdomūs, absurdiškai atrodo lendantys kaltinimai (kaip kitaip pavadinti), kad ir Janutienės laidoje: girdi dirbo partškoloje iki 1991 metų birželio. Na dirbo ir kas? Ne čia gi esmė. Tokie buvo laikai, negalima vertinti praeities iš dabarties reikalavimų. Antra, ir svarbiausia, ir senai jau pastebėjau: priekaištai praeičiai atitraukia dėmesį ir pastangas įvertinti dabartį. O dabartyje vyksta kur kas svarbesni dalykai. Akivaizdžiai peržengtos prezidento kompetencijos ribos. Akivaizdžiai buvo nepaisomos prezidento valdžios ribos. Prezidentui nepriklauso nurodinėti kam ir su kuo sudarinėti koalicijas. Prezidentas nėra laisvas pasirinkant kandidatus į ministrus. Už darbo partiją nebalsavau, ir niekada nesu balsavęs, tačiau ne prezidentės galioms nurodinėti su kuo sudarinėti koalicijas. Ne bobos reikalas. Prezidentė akivaizdžiai viršijo savo ribas. Neturi prezidentas tokių galių Konstitucijoje, neturi! Perskaitykite. Prezidento ribos aiškiai apibrėžtos. Skaitome, 92 straipsnis:

„Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.“

Nors formuluotė galėtų būti ir tikslesnė, bet pats sakinys liudija, kad ministrui pirmininkui pateikus kandidatūrą Prezidentas turi ją ir patvirtinti. Eilinė, formali procedūra. Kad prezidentui numatytas būtent toks procedūrinis vaidmuo liudija dar 1998 metais sausio 10 dieną priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, pabraukiu, kas svarbiausia:

„Taigi remiantis parlamentinės demokratijos principais, įtvirtintais Konstitucijoje, darytina prielaida, kad Respublikos Prezidentas negali laisvai pasirinkti Ministro Pirmininko ar ministrų kandidatūrų, nes visais atvejais minėtų pareigūnų skyrimas priklauso nuo Seimo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo jais“

Ką matome: toks tarybinių reliktas Bernatonis prezidentei į minstrus tiko, o štai patyrusios politikės Virginija Baltraitenė ir Loreta Gaužinienė netiko. Ką dabar turime: socialines apsaugos ministerijos postas Grybauskaites manymu labiau tinka kolegijos lektorė. Ar čia ne absurdas? Akivaizdus. Grybauskaitė tiesiog labai nenuosekli ir prieštaraujanti pati sau. Po to kai išbrokavo kandidatus ir paskyrė jos nuomone labiau tinkančius gruodžio 7 dieną Jos Ekscelencija išrėžė:

„… kad atsakomybę už Vyriausybės sudėtį prisiėmęs Ministras Pirmininkas, kaip galima greičiau baigs formuoti Ministrų kabinetą“

Gi čia yra kliedesys! Pati išbraukė, o atsakomybė premjerui!?… Aš nesuprantu, kaip galima tai nusišnekėti, kaip galima taip nesuvokti savo elgesio nenuoseklumo ir prieštaravimo?

Apkaltos kelėjai kur jūs? Aūūū! Žinoma, kai kas gali priminti girdi, autoriau, klysti. Po 2000 metais įvykusių rinkimų Valdas Adamkus sudarinėjo “Naujosios politikos” koaliciją, tad precedentas jau buvo ir nieko naujo čia nėra. Iš pažiūros, iš pirmo žvilgsnio - taip, bet pamirštame vieną svarbų dalyką: Valdas Adamkus net negalėjo kandidatuoti ir tuo labiau būti išrinktas į prezidentus 1998-2003 metų kadencijai, dėl vienos Konstitucijoe neįvykdytos sąlygos: prieš kandidatuojant 3 metus (1995-1998 m.) jis Lietuvoje negyveno, 78 straipsnis:

„Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje…“

Taip, manau išties daug kas mąstė: jei Adamkui buvo galima, tai kodėl Grybauskaite - ne? Bet juk absurdas yra remtis precedentu kuris visa savo esme buvo neteisėtas. Juk iš neteisės negali kilti teisė. Ar galime remtis prezidento veiksmu, t.y. prezidento kuris net negalėjo būti išrinktas? Akivaizdu, kad ne. Štai kokioje, ar dar bereikia įrodinėti, absurdiškoje, teisinio chaoso ir nihilizmo valstybėje mes gyvename. Lietuva nėra teisinė valstybė. Ir panašu, kad dar ilgai ja netaps.

P.S. O Algirdas Butkevičius, panašu, kad yra mėmė. Norėčiau klysti. Žiūrėkite, ministras pirmininkas renkasi ministrų kabinetą sau, tai jam reikės dirbti su ministrais, čia jo atsakomybė ministrų darbas. Ką darė Butkevičius, kai prezidentė išbraukė kandidatus? Ogi sutiko. Ar ne mėmė? Mano nuomone dar didesnis mėmė nei Rolandas Paksas, pastarasis tai bent suvokdavo ir stengdavosi parodomuoju ryžtingumu save pateikti kitokiu. Ne itin sėkmingai, tiesa: dažnai atrodydavo, kaip žmogus be savojo aš. Panašu, kad vėl turėsime premjerą kuris nesuvoks, kaip kad ir Andrius Kubilius, kad jis, ministras piriminkas turi realią aukščiausią valdžią Lietuvoje. Ne prezidentė ir ne Seimas. Nesuvokimas yra blogai tuo, kad jei žmogus nežino savo galios - pokyčių tikėtis neverta, jokio proveržio nepadarys. Galiu paaiškinti kodėl realią galią turi premjeras. Ministras pirmininkas yra ir savo partijos, ir koalicijos vadovas. Būdamas įstatymus vykdančios valdžios vyriausias atstovas, jis gali teikti įstatymų projektus kurie jam kaip įstatymus įgyvendinačiam yra naudingi, ar patogūs. Nepamirškime premjeras kartu yra ir deputatas. Tai yra kartu yra įstatymus leidžiančios valdžios atstovas - valdžių pasidalijo teorijos požiūriu tai absurdas. Visgi aš praleisiu šią lietuviškos politikos realybę. Taigi premjeras turėdamas Seime daugumą (nes yra ir koalicijos vadas) gali priimti įstatymą kokio jam reikia. Prezidentas tiesa gali atsisakyti pasirašyti įstatymą, gali vetuoti, bet Seimas veto gali atmesti jei už vetuotą įstatymą prabalsuoja daugiau kaip pusė seimūnų (o dabartinė koalicija yra būtent tokia). Ir įstatymą galiojantį gali padaryti Seimo pirmininkas (koalicijos partneris) jį, įstatymą pasirašydamas. Taip, ir net ne kartą, yra buvę. Kaip gaila, kad premjerai nesuvokia savo galių.

Rodyk draugams