BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Eilinis nukvakimas, šį sykį tarptautiniu mastu

Nesuprantu eilinio tautinio erzelio. Austrija atsisakė Lietuvai išduoti sulaikytą Michail Golovatov (Михаил Головатов). „Nutrauksim diplomatinius santykius su Austrija!” „Gėda Austrijai!” „Spjūvis Europai į veidą!” - tokie ir panašūs obalsiai skamba visą šią savaitę, prasidėjo dar šeštadienį, liepos 16 dieną, tęsiasi ir sekmadienį, liepos 17 dieną, per televiziją ir interneto portaluose, nesiliauja iki šiol, nors jau liepos 21, ketvirtadienis.

Galiu lažintis, na, nenutrauks ir neįšaldys Lietuva diplomatinių santykių su Austrija. Visas šis dabartinis spektaklis tėra tušti rėkavimai. Politikai nori atrodyti „kieti” tai ir laido skambias frazes. Tačiau net ne čia esmė ir prasmė. O kodėl Austrija turėjo perduoti sulaikytąjį Michail Golovatov Lietuvai? Kažkodėl nutylima, kad tarptautinė teisė yra subtilus dalykas, priklausantis ne nuo Lietuvos požiūrio. Taip, Lietuvai 1991 metų sausio 13 yra tragedija, neabejotinai. Tačiau kodėl niekas ar mažai kas iš Lietuvos nesugeba pažvelgti iš šalies? Situacija gi buvo tokia: Tarybų Sąjunga dar egzistavo, tačiau niekas neneigė Tarybų Sąjungai priklausančios Lietuvos TSR priklausomybės tai pačiai Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (toks oficialus šalies pavadinimas). Teiginys, kad Jungtinės Amerikos Valstijos girdi niekada Lietuvos įjungimo į TSRS nepripažino, kertasi su tos pačios JAV pasirašytais dokumentais, kad pripažįsta TSRS naujas sienas. Tiek po Potsdamo konferencijos metu, tiek vėliau. Tačiau grįžkime prie Austrijos,  bet kokiu atveju Austrija pripažino Pabaltijo priklausomybę TSRS. 1940-06-15 Austrija neegzistavo, 1945 atsikūrusi, užmezgė diplomatinius santykius su TSRS. Užmezgant diplomatinius santykius jokių išlygų Pabaltijo klausimu nepadarė, o tai tarptautinėje teisėje reiškia TSRS su visomis jos sienomis pripažinimą. T.y. iš šalies žiūrint, taigi ir iš Austrijos, pagal tarptautinę teisę, Lietuva, 1991 nors paskelbusi nepriklausomybę tebuvo maištinga TSRS dalis. Čia TSRS vidaus reikalas buvo spręsti, ir kaip spręsti Lietuvos problemą. Gali nepatikti, bet tokios tarptautinės teisės realijos. Lietuva neegzistavo kaip valstybė žiūrint iš šalies. Yra daugybė teorijų, kada valstybė tampa pripažįstama valstybe tarptautiniu mastu: vieni teigia kad užtenka, bent vieno pripažinimo, kiti teigia, kad valstybė egzistuoja tik tai valstybei kuri pripažįsta. Bet kokiu atveju 1991 sausio 13 dieną Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę nebuvo pripažinusi nei viena pasaulio valstybė. Pirmoji Islandija pripažino tik 1991 metų vasario 11 dieną. Pati TSRS Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pripažino tik po 1991 rugpjūčio pučo. Austrija pripažino Lietuvos nepriklausomybę taip pat tik po 1991 rugpjūčio. Iki tol buvę Lietuvoje įvykiai iš Austrijos požiūrio yra vertinami kaip TSRS vidaus reikalas. Austrija negali prieštarauti pati sau: negali atbuline data vertinti 1991 sausio įvykius kaip agresijos prieš Lietuvą, nes tada pati Austrija nebuvo pripažinusi Lietuvos. Todėl nei Tarybų Sąjungos teisių peremėja, Rusija, nei Austrija, nei bet kokia kita teisinė valstybė turinti ilgą diplomatijos, juridinės patirties neperdavė ir neperduos jokių politinių aplinkybių nulemtų įvykių dalyvius. Ne Michail Golovatov, ne specialios paskirties grupė (rus. specnaz) „Alfa” sugalvojo šturmuoti Vilniaus televizijos bokštą. Jie tevykdė TSRS vadovybės veiksmus, TSRS vadovų politinius sprendimus. Būtent realiai atsakingi TSRS pareigūnai kurie davė komandą šturmuoti.

Tai elementarūs teisės dalykai. Jų ignoravimas, siekis rasti kaltus bet kokia kaina, iš šalies bus suvokiamas kaip politinis procesas. Taip ir atsitiko - Austrija teigia, kad į politinę bylą nesikiš. Byla yra politinė, nes iš Austrijos reikalaujama politinio, o ne teisinio sprendimo.

aber wir haben vorrangig die rechtlichen Kriterien zu beurteilen

Tai ką rašau turėtų paaiškinti patys Lietuvos Respublikos politikai, tačiau jie to nedaro. Kur gi darys, politinius dividendus lengviau susikrauti mušantis į krūtinę ir dedantis didžiais patriotais, nei kad išaiškintų teisinę šio reikalo pusę. Kita vertus tokiu atveju net reiktų peržvelgti 1991 sausio įvykius kitu kampu. Juk jei buvo žinių, kad specnaz puls televizijos bokštą, o tokių žinių būta, kam gi tada reikėjo kviesti žmones prie televizijos bokšto ir Aukščiausios Tarybos pastatų? Ar išmintinga buvo išstatyti beginklius žmones prieš galimą ginkluotą puolimą? Prieš ieškodami kaltų pirma išsiaiškinkime savo poelgiuose. Tai be abejo žymiai sunkiau, tokių Lietuvos politikų kurie sugebėtų suprantamai ką rašau išaiškinti, svarbiausi išaiškinti žmonių kalba - šiuo metu aš nematau.

P.S. Primenant JAV vaidmenį, 1989-91 metais tai kaip tik JAV pareigūnai ragino lietuvius nedaryti jokių radikalių žingsnių, taip nevarant tuomečio TSRS prezidento Michail Gorbačiov į kampą. Net JAV finansuojam „Laisvės radijui” buvo duotas nurodymas pabaltijiečių redakcijoms, kad nebūtinai reikia siekti nepriklausomybės. Nes TSRS prezidento padėtis vykdant reformas anaiptol nebuvo tvirta, buvo nepatenkintų griežtosios linijos komunistų partijos atstovų. Ir tokiai JAV politikai žvelgiant iš dabarties reikia tik pritarti, nes jei ne Gorbačiov (aišku su savo komanda) niekas nei branduolinio nusiginklavimo, nei TSRS demokratizavimo politikos nebūtų vykdęs. Ši politika buvo naudinga JAV, apskritai visam blaiviam mastančiam pasauliu, taikos pasauliui, taigi buvo naudinga ir Lietuvai. Būtent ši politika suteikė, tiksliau leido realizuotis nepriklausomai Lietuvai. Keista kad iki šiol Lietuvoje yra politikų tai nesuvokiančių.

Rodyk draugams

Sunervino…

Vakar, liepos 14, per portalus ir per TV buvo paskelbta žinia, kad kažkada buvęs ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius nori gauti valstybinę pensiją. Nuorodos:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/buvusiam-premjerui-aslezeviciui-norima-skirti-valstybine-pensija.d?id=47573845
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buvusiam-premjerui-adolfui-slezeviciui-norima-skirti-valstybine-pensija-56-160250
http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/a-slezeviciui-norima-skirti-valstybine-pensija-363957
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13106559151308757079&sk=1 ir t.t.

Sunervino. Taip, aš suprantu, kad pagal įstatymus buvusiam premjerui valstybinė pensija priklauso. Toks įstatymas:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=387814&p_query=&p_tr2=
Skaitome, 7 straipsnis, paaiškina kokiems Lietuvos Respublikos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams mokamos valstybinės pensijos:
„Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).“

Įstatymas yra įstatymas, bet vis tiek nervina.  Juk valstybinės pensijos esmė ir prasmė: valstybė atsilygina jai dirbusiam politikui. Savaime suprantama gerai dirbusiam politikui, politikui kurio darbai turi išliekamą, teigiamą vertę, politikui kurio darbo rezultatais iki šiol naudojames. Už ką nevykėliui skirti valstybinę pensiją? Kokie teigiami, išliekami A. Šleževičiaus darbai? Šleževičiaus vadovavimo vyriausybei 1993-96 metais buvo išgrobstyta, atsiprašau prichvatizuota, tpfu, privatizuota daugybė įmonių, sunaikintas Lietuvos žvejybinis laivynas. Iškilo tuomet EBSW. Kiek tuo metu bankrotų buvo! Kiek bankų žlugo! Net pats Šleževičius prisipažįsta, kad padarė klaidų: http://archyvas.bernardinai.lt/index.php?url=articles/39814 :

„A. Šleževičius liudydamas parlamentinei komisijai apgailestauja, kad būdamas ministru pirmininku nepareikalavo Seimo priimti įstatymus, draudžiančius įmonėms skolintis iš privačių asmenų ir taip išvengti lėšų švaistymo.“

Juk būtent taip. Juk realus Lietuvos Respublikos vadovas yra ministras pirmininkas, ne prezidentas. Prezidentas, nors renkamas ir tiesiogiai turi mažai galių, atlieka deja labiau simbolinį vaidmenį, arba turi tiek galių kiek sugeba išsikovoti. Reikalai juda tada kai prezidento iniciatyva ir ministro pirmininko požiūriai sutampa. Ministrą pirmininką išrenka Seimo dauguma. Šleževičių ministru pirmininku išrinko LDDP, kuri tuometiniame Seime turėjo absoliučią, net konstitucinę daugumą. Taigi ministras pirmininkas būdamas vykdomosios politikos atstovas esant reikalui galėjo prašyti Seimo: „man reikia tokio ir tokio įstatymo ar įstatymo pakeitimo“, nes kitaip negaliu vykdyti užsibrėžtos politikos iš kurios manęs reikalaujate“. Seimo dauguma ir ministras pirmininkas būdami tos pačios partijos nariai be vargo galėjo sutarti, bet tai nebuvo padaryta.

Parašykite man už ką skirti tą valstybinę pensiją? Kas čia per absurdiška tvarka? Taip, suprantu įstatymas leidžia, bet kas priėmė tokią tvarką?  Aš puikiai atsimenu Šleževičiaus laikus, būdavo tokia laida per LTV „Kas geresnio, premjere?“. Kalbindavo žurnalistas Rolandas Paulauskas ministrą pirmininką. Ministas pirminininkas nuolat kartodavo „padėtis stabilizavosi“. Kaip ta stabilizacija pasireiškė? Ogi taip: A. Šleževičius būdamas aukšto ūgio žmonėse buvo pravadintas „ilguoju stabilizatoriumi“.

Jei pamiršote, kas per laikai buvo įveskite į Google paiešką raktinius žodžius: Šleževičius, Brazauskas, EBSW. Rezultatų pilna, kad ir štai: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/07/08/liet_02.html . Neteko girdėti, kad Liudu Liukmanu prisistatęs būtų už šmeižtą nuteistas:

„Kalėdamas JAV kalėjime G. Petrikas pripažino, kad koncerno veiklai ypač padėjo premjeras A. Šleževičius, prezidento patarėjas V. Beriozovas, Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius ir dar keli aukšti valstybės pareigūnai.“

Taip pat neteko skaityti, kad bernardinai.lt būtų nuteisti už šmeižtą:

„Tuo tarpu koncerno vadovas Gintaras Petrikas ne kartą yra sakęs, kad tuometinio premjero A.Šleževičiaus Vyriausybė priėmė ne vieną koncernui palankų sprendimą.“

Kas gi vyksta Lietuvoje?

Rodyk draugams

Lietuvos valstybė užknisa

Žodžiu situacija yra tokia, man reikia tokių standartų: LST 1516, LST EN ISO 128-20, LST EN ISO 128-21, LST EN ISO 128-23, LST ISO 5455, LST EN ISO 5457 ir LST ISO 11091. Logiška būtų jų ieškoti Lietuvos standartizacijos departamento interneto puslapyje, adresas toks: http://www.lsd.lt. Taigi randu, kad standarto 1516 atspausdinta forma ar elektroninė laikmena kainuoja 56 Lt. Man reikia septynių standartų tekstų, taigi užsisakęs spaudinius turėčiau sumokėti apie 390 Lt! Man tai didelė suma. Man užtektų tik internetinės versijos, tačiau tokios galimybės nėra. Tinklapio paieška veikia prastai, http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=search, kitų standartų nerandu.

Didžiausias absurdas vis dėl to ne čia. Žiūrėkite, valstybė verčia tave laikytis tam tikrų techninių standartų, tačiau tų standartų tekstai nėra viešai prieinami. Čia juk absurdas! Reikia Konstitucijos? Be vargo rasite čia: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Esate skrupulingas pilietis norite žinoti visus įstatymus? Vėlgi jie yra prieinami viešai, čia: http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm, galite rasti įstatymą kurio reikia. Beje tai būtų kita tema, atsargiai - nepasiklyskite tarp įstatymų keitimų, įstatymo pakeitimo įstatymų ir aktualių redakcijų. Tačiau va techninių standartų kuriuos ta pati valstybė nustato, ir kurių reikalauja laikytis jūs nerasite. Mane tai užknisa. Aš nežinau kaip yra kitose valstybėse, ir man absoliučiai nesvarbu. Kaip Lietuvos Respublikos pilietis noriu matyti viešai ir nemokamai prieinamus absoliučiai visus reikalavimus kokius tik Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublika, yra išleidusi.

Kol kas iš valstybės, LSD pavidalu matau špygąKol kas iš valstybės, LSD pavidalu matau špygą

Rodyk draugams

Galas Lietuvai. Išnyks kaštonai

Šiemet pavasary labai gausiai žydėjo kaštonai. Dabar manau, tai nieko gero nežadėjo. Iš patirties, kiek esu pastebėjęs, jei medis itin gausiai žydi, tai greitai ir nudžius. Kartą mačiau pavasary labai gausiai žydėjo senas gluosnis blindė, ir ką sekančiai metais nuvyto. Tai žinoma, tik mano pastebėjimai. Eidami pro kaštonus atidžiai pasižiūrėkite į lapus. Pamatysite rudų taškelių. Kai kur jau virsta į juostas.

Kaštonų lapai, 2011-07-07

Kaštonų lapai, 2011-07-07

Kaštonų lapai, 2011-07-07

Kaštonų lapai, 2011-07-07

Nebijokite perplėšti lapo ties ta vieta kur yra rudas taškelis. Neįkąs. Pamatysite pilką vikšrą, kokių penkių milimetrų ilgio, bet plokščią.  Čia ir yra yra tas kaštoninės keršakandės (Cameraria ohridella) ,vikšras. Jau pernai metais buvo aliarmuojama - puola kaštoninė keršakandė, nuorodos: http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/Lietuvoje_iskilo_gresme_kastonams_juos_m/3027/1 http://www.lrytas.lt/-12821528761280250062-ka%C5%A1tonus-lietuvoje-naikina-ne-kaitra-o-kenk%C4%97jai.htm http://tv.delfi.lt/video/2yHoRgce/ ir t.t. Dabar tylima. Nesuprantu. Dabar pats laikas gelbėti kaštonus, kol dar nevėlu, o panašu, kad jau per vėlu. Tai nacionalinė tragedija. Kaštonas gražus medis, kaip Lietuva be kaštonų? Teisybė, kaštonas, moksliškai būtų arklinis kaštonas - Aesculus hippocastanum savo kilme nėra lietuviškas, bet jau senai, keletą šimtų metų Lietuvoje yra įprastas ir mielas lietuvio širdžiai. Išnyks kaštonai - galas Lietuvai tokiai kokią pažįstame. Turi būti reaguojama nacionaliniu mastu. Pernai buvo rašyta, kad medžio nupurškimas chemikalais kainuotų apie šimtą litų. Miestų savivaldybės tokių pinigų neturi ir neturės. Nežinau kaip kituose miestuose, bet Šiaulių miesto valdžia - akivaizdi nevėkšlų kampanija. Dar pernai metais buvo įspėta, kad kaštonų lapai turi būti surinkti ir sudeginti, jokiu būdų negalima buvo palikti žiemai, nes parazitas lapuose, po sniego danga sėkmingai peržiemoja. Miesto valdžia kuri ir privalo rūpintis žaliuoju miesto veidu vargia ką padarė. Tebuvo surinkti nukritę lapai tik Kaštonų alėjoje. Savo akimis mačiau daugybę nesurinktų kaštonų lapų pietiniame rajone. Tad atsitiko tai kas buvo įspėta mokslininkų. Parazitas peržiemojo ir pradėjo graužti kaštonų lapus. Lapai jau pradėjo ruduoti, o dar tik liepos pradžia. Medis netenka lapų ir nudžius. P.S. nežinau, kas vyksta, o gal čia tik mano per didelis įtarumas, bet šiemet ypač gausiai žydi liepos.

Liepų žiedai, 2011-07-07

Liepų žiedai, 2011-07-07

Rodyk draugams