BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Džerimanderingas lietuviškai

Pradėsiu iš toli: lietuviška vikipedija yra itin žemo lygio. Esu joje rašęs, tad žinau. Rašydavau straipsnius itin pasiruošęs ir perskaitęs mokslinę literatūrą rašomu klausimu. Tačiau lietuviškos vikipedijos administratoriams kai kurie teiginiai nepatiko, tad buvau užblokuotas, net du kartus. Kuo tik mane nekaltino… Juokingiausia, kad kai rašydavau kitu vardu ir net kai naudodavau dezinformaciją - lietuviškos vikipedijos administratoriai to nepastebėdavo ir informacijos nešalino. Toks tad lietuviškos vikipedijos lygis. Šitas nuokrypis yra tam, kad nesistebėtumėte kodėl lietuviškoje vikipedijoje nėra straipsnio apie džerimanderingą. Negirdėjote? Nežinote kas tai yra? Blogai kad nežinote, bet nuo to, kad nežinote šitas reiškinys, džerimanderingas, Lietuvoje nenustoja egzistuoti. Tiksliau, būtų taip: džerimanderingas su šiais 2016 metų Seimo rinkimais atsidaro pirmąkart! Taip, taip, atsirado ir mes, rinkėjai, jame dalyvausime. Prisigyvenome net iki tokių machinacijų.

Jei mokate anglų ar rusų kalbas, tai pasiskaitykite atitinkamus straipsnius vikipedijoje:
Gerrymandering
Джерримендеринг

- abu straipsniai pakankamai informatyvūs, kad suprastumėte kas tai yra. Na, o jei nenorite skaityti, arba šių kalbų nemokate, tai paaškinsiu kas gi tas džerimanderingas yra.

Džerimanderingas - sąmoningas ir tiesiog nachališkas manipuliavimas rinkiminių teritorijų ribomis ir rinkėjų skaičiumi, siekiant laimėti rinkimus, arba gi gali būti ir atvirkščiai: siekiant pakenkti konkurentui laimėti rinkimus. Pavadinimas kilęs nuo JAV Masačiusetso valstijos gubernatoriaus vardo Elbridge Gerry - Elbridžas Džeri ir salamandros. Angliškai salamandra yra vadinama salamander, taigi Gerry + salamander = gerrymandering, galima  pavadinimo atsiradimo formulę užrašyti ir lietuviškai: Džeris + salamandra = džerimanderingas. Tai va šitas Masačiusetso valstijos gubernatorius 1812 metais taip išraitė rinkimų teritorijos ribas, kad jos tapo panašios į salamandrą.  Iš čia ir šio reiškinio džerimanderingas pavadinimas.

Klasikinė karikatūra rodanti kas tas yra džerimanderingas

Klasikinė karikatūra rodanti kas tas yra džerimanderingas

Principas aiškus: rinkimų teritorijos ribos yra taip išraitomos, kad būtų palanku politikui laimėti. T.y. jam, politikui, priskiriamos tos teritorijos kur jis yra populiarus. Tai be jokios abejonės pasityčiojimas iš demokratijos, praktiškai rinkimų falsifikavimas, nes galima tą rinkimų teritoriją taip išraityti įtraukiant vis po nedidelį priešiškai nusiteikusių rinkėjų skaičių, kad mažuma gali nusverti daugumos pasirinkimą. Šitas džerimanderingas iki šiol yra praktikuojamas arba visai neseniai buvo praktikuojamas JAV. Tad prašau neaiškinti koks JAV yra rojus ir gėris žemėje. Kreiva ten jų demokratija, amerikonai išvis yra neįtikėtinai įžulūs veidmainiai, jie vapalioja apie demokratiją pasaulyje, bombina tuos kurie yra nepakankamai demokratiški ir nemato visų pirma pas save bėdų.

Demokratijos skleidėjų viena iš rinkiminių rinkiminių teritorijų. Džerimanderingo vienas iš požymių - nenatūralios rinkimų apygardų ribos

Demokratijos skleidėjų viena iš rinkiminių teritorijų. Džerimanderingo vienas iš požymių - nenatūralios rinkimų apygardų ribos

Tai va džerimanderingas atėjo ir į Lietuvą. Na, jis nėra toks akivaizdus, ir labiau skirtas ne padėti politikui, o sužlugdyti konkurentus, tačiau visgi tai faktas, jei rinkimų apygardų ribos yra perbraižomos taip, kad tik konkurentas nelaimėtų, tai taip pat gali būti pavadintas džerimanderingu.

Pradžią davė Lietuvos respublikos Konstitucinis teismas 2015 metų spalio 20 dieną “išaiškinęs” (kabutės neatsitiktinai), kad vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti deputatai turėtų būti atstovaujami daugmaž po lygiai rinkėjų.  Nieko neturėčiau prieš, spendimas išties logiškas, juk teisinga kad seimūnai vienmandatėje apygardoje būtų renkami nuo vienodo rinkėjų skaičiaus. Tačiau tai įgyvendinti techniškai yra tiesiog neįmanoma. Konstitucinis teismas nusprendė kad rinkėjų skaičius negali skirtis daugiau nei 10 procentų - o kodėl ne 7 proc., kodėl ne 11,5 procentus? Atsakymą žinau, ogi eilinį sykį konstitucininkai iš lubų paėmė normą, na nevisai iš lubų, demagogiškai pasirėmė kitu dokumentu. Tokį rinkimų leidžiamą rinkimų nuokrypį iki 10 % konstituciniai demagogai pagrindė ne įstatymu, o Europos Sąjungos rekomendacija (tai neprivaloma!), kad rinkimų apygardų leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju - 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių. Ką turime? Europos Sąjungos rekomendaciją (!) konstituciniai demagogai ( kitaip jų ir nepavadinti) pavertė privaloma norma, ja pasirėmė ir sukėlė tokį jovalą kurį dabar mums sunkins gyvenimą. Visą konstitucininkų argumentacijos rašliavą galite perskaityti čia - nervai nelaiko skaitant kaip argumentuojama. Ką gi man akivaizdu, kad didžiausias konstitucijos laužytojas, didžiausiausias demagogas Lietuvoje yra pats konstitucinis teismas. Įsidemėkite šių demagogų vardus ir pavardes: Elvyra Baltutytė, Vytautas Greičius, Danutė Jočienė, Pranas Kuconis, Gediminas Mesonis, Vytas Milius, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas, Dainius Žalimas. Nors iki tol Lietuvoje galiojusi rinkimų apygardų sudarymo norma buvo visai pakenčiama, apygardų sudarymo principas buvo toks, kad apygardoje rinkėjų skaičius galėjo būti nuo 80 % iki 120 % vidurkio rinkimų apygardose. Ką tai buvo labai blogai? Gyventi taip trukdė, kad jau viskas, stop? Gi ne! Tai teisinė valstybė? Mėšlo krūva, o ne teisinė valstybė.

Ką tuomet padarė VRK? Na konstitucininkų normą reikia įgyvendinti, net jei ta norma iš lubų paimta - vis tiek tokia norma. Ir VRK nusamdė, ar kreipėsi į ekspertus - to nežinau. Taigi ekspertas Rolandas Tučas iš Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros pateikė pasiūlymus.  Na tas ir perbraižė ribas. Kaip, kodėl, kodėl būtent taip - klausimas.

Juokingiausia, kad Rolandas Tučas argumentuodamas kokios turi būti rinkimų apygardų ribos argumentuoja va šitaip (pdf failas), cituoju:

Rinkimų apygardų derinimas su valstybės teritorijos administraciniu padalijimu - rinkimų organizavimo, rinkėjų ir kandidatų patogumui; teritorinio atstovaujamumo užtikrinimui;

Pilnai sutinku, taip turėtų būti. Kiti argumentai su kuriais sutinku:

Rinkimų apygardų (ir apylinkių) stabilumas („istoriškumo” kriterijus) - rinkimų organizavimo, rinkėjų ir kandidatų patogumui;

Rinkimų apygardų teritorinis vientisumas ir kompaktiškumas - rinkimų organizavimui, džerimanderingo ir kt. manipuliacijų eliminavimui;

Rinkėjų sociodemografinis ir kultūrinis panašumas - džerimanderingo atvejų eliminavimui, rinkėjų atstovaujamumo užtikrinimui.

Tačiau įvyko būtent atvirkščiai! Dabartinės rinkimų apygardų ribos būtent beveik visiškai nebesiskaito su adminstracinėmis ribomis, nusistovėjusios rinkimų apygardų ribos pertvarkytos - istoriškumo nebeliko, atsirado džerimanderingas - tai įrodysiu, o to sociodemografinio panašumo tuo labiau nebeliko, nes apjungė miestų rinkimų apygardas su kaimu.

Buvo pertvarkyta krūvos rinkimų apygardų, pasiūlymus kokie buvo pateikti galite peržiūrėti čia.  Aš apsiribosiu apžvelgdamas tik tai kas liečia Šiaulius ir Šiaulių rajoną, nes rašau tik apie tai ką žinau ir išmanau, su kuo esu detaliai susipažinęs. Kaip įvyko kitur aprašykite jūs patys, kurie ten ir gyvenate.

Taigi, iki šiol Šiauliuose buvo trys rinkimų apygardos:
Nr. 23 Aušros - apimdavo miesto centrinę dalį ir Medelyną (tai toks nuosavų namų rajonas);
Nr. 24 Saulės - apimdavo visa kas liko nuo centro į rytus: Šimšę, Zoknius, Pabalius, Donelaičio gatvės nuosavų namų rajoną, Rėkyvą ir šiek tiek pietino rajono;
Nr. 25 Dainų - apimdavo Pietinio rajono Dainus, Lieporius, Gytarius ir truputį Šiaulių rajono su tokiomis gyvenvietėmis (iš esmės Šiaulių priemesčiai): Voveriškiai, Aukštelkės ir Gegužiai.

Šiaulių rajonas turėjo savo atskirą rinkiminę apygardą, kurios oficialus pavdinimas buvo toks: “Šiaulių kaimiškoji rinkimų apygarda Nr. 45″. Apimdavo visą Šiaulių rajoną iskyrus mažą rajono gabaliuką kuris priklausė Dainų Nr. 25 apygardai. Suskirstymas buvo gana logiškas. Man niekados neužkliūdavo, na nebent tai kad dalis rajono, bet kartoju, tai pusiau priemestis-pusiau kaimas buvo priskirtas prie miesto.

Savaime suprantama Šiauliuose gyventojų mažėja, toks miesto suskirtymas į 3 rinkimų apygardas buvo sugalvotas, dar prieš ~20 metų (tiksliau dar 1992 metais) kai Šiauliuose gyveno 140-150 tūkstančių žmonių. Dabar oficialiais duomenims (2015 metų) Šiauliuose tegyvena 104569, neoficialiai teigiama, kad nebėra ir tų 100 tūkstančių, nes ne visi išvažiavę deklaravo savo išvykimą. Šiaulių rajone šiuo metu gyvena 42217 žmonės (2014 duomenys). Jei imtume lyginti gyventojų kitimo dėsningumus pamatytume, kad Šiaulių rajone gyventojų skaičius išlieko gana stabilus, gi Šiauliuose - katastrofa, miestas neteko apie 1/3 gyventojų. Tegul kalba skaičiai, pateiksiu statitikos.

1989 metais Šiauliuose gyveno 145629 žmonių. 2001 metais - 133883. 2011 metais - 109328. Čia buvo skaičiai iš surašymų, gi dabartinis Šiaulių gyventojų skaičius - 104569 yra teorinis, jis pagrįstas pačių gyventojų deklaravimu kur jie gyvena. Šiaulių rajone 1989 metais gyveno 50242 žmonės. 2001 metais - 51620. 2011 metais - 44332. Vėlgi čia buvo surašymų duomenys, paskutiniai duomenys kuriuos aptikau yra vėlgi teoriniai iš 2014 metų su 42217 gyventojais, pačiame rajono savivaldybės tinklapyje skelbiama, kad yra, cituoju pilnai: “~ 41 534″ - va taip su tildes ženklu.  Ką turime? Šiauliuose gyventojų per maždaug 20 metų sumažėjo apie 28 procentų, o Šiaulių rajone sumažėjo tik apie 17 procentų. Kodėl Šiaulių rajone gyventojų sumažėjo mažiau nei Šiauliuose būtų atskiro įrašo tema.

Taigi būtų logiška atsižvelgiant į tendencijas rinkimų apygardas pertvarkyti taip: Šiauliams palikti dvi apygardas vietoj trijų.  Vieną centrui su pakraščiais, kitą pietiniam rajonui. Žinantiems Šiaulius tai elementariai logiškas spendimas, pietiniame yra daugiabučių namų rajonas su savo specifika, o centras ir visa kita - vėl savo specifika. Šiaulių rajonui vėlgi palikti savo rinkimų apygardą, galbūt dar pridedant iš Šiaulių tokią Rėkyvos apylinkę, kuri yra itin nuo miesto centro nutolęs rajonas su gyventojų sodais (kuriuose ir gyvena) ir pačia Rėkyva, kuri kažkada buvo atskira gyvenvietė, iš esmės tai sodininkų kraštas, kaip ir kaimas. Sodininkų bendrijos tęsiasi kilometrais. Žinantiems Šiaulius tai akivaizdu ir nereikia aiškinti, kas yra ta Rėkyva. Vienu žodžiu, tai ką surašiau būtų buvę logiška ir būtų neprieštaravę paties rinkimų apygardų ribų perbraižytojo Rolando Tučo skelbtiems teiginiams. Taip būtų buvę apie 50000 gyventojų kiekvienoje Šiaulių miesto ir rajono apygardoje. Rinkėjų skaičius žinoma būtų mažesnis, nes ne visi gyventojai yra rinkėjai. Čia jeigu neikreipiant į konstitucines demagogijas. Be abejo, tai tik pradinė  pozicija, ją diskusijoje būtų galima tobulinti.

Be jokios abejonės, aš sutinku, kad keičiantis gyventojų skaičiui reikėjo reaguoti į pokyčius, bet kaip dabar buvo atlikta - pasityčiojimas iš rinkėjų. Kaip bus dabar? Vyriausioji rinkimų komisija paliko  Saulės Nr. 24 ir Aušros dabar su Nr. 25 apygardas tik pakeitė jų numeraciją, prie jų prijungė dalį pietinio Šiaulių miesto dalį. Va taip dalį. Pačią Dainų rinkimų apygardą su miesto daugiabučiais panaikino apjungiant su dalimi (atkeipkite dėmesį) Šiaulių rajono. Dabar vadinsis Kuršėnų-Dainų rinkimų apygarda Nr. 45 Bus linksma: teks deputatui spręsti ir žemės ūkio klausimus ir kodėl daugiabučių namų adminstratoriai taip plešia pinigus iš gyventojų… Kur VRK logika, kur protas? Kur čia tas sociodemografinis ir kultūrinis panašumas?

Dabar Šiaulių rinkimų apygardos bus tokios. Šaltinis: VRK

Dabar Šiaulių rinkimų apygardos bus tokios. Šaltinis: VRK

Tačiau kas įvyko su Šiaulių kaimiškąją rinkimų apygarda Nr.45 - absoliučiai protu nesuprantama, jos paprasčiausiai nebeliko! Va taip nebeliko. Šiaurinę Šiaulių kaimiškąją rinkimų apygardos dalį prijungė prie Pakruojo-Joniškio rinimų apygardos Nr. 46, ją dar priedo pervadino Žiemgalos rinkimų apygarda - tpfu, kaip mane užknisa šitas senovinių regionų pavadinimų gaivinimas, ir kaip dvigubai užknisa kai šituo senovinių pavadinimų gaivinimas verčiamas patriotine-baltofiline ideologija, ir tuo pačiu nepastebima (?) kokios kiaulystės yra maskuojamos. Pietinė ir vakarinė Šiaulių kaimiškosios apygardos dalys buvo prijungtos prie Kelmės rinkimų apygardos dabar ją pervadininant į Kelmės-Šiaulių rinkimų apygardą Nr. 41. Sveikinimai Aukštelkės, Bubių gyventojams, dabar norėdami nuvykti pas savo deputatą važiuosite į Kelmę…  Tas pats galioja ir Šilėnų gyventojams, kas nežino tai Šilėnai yra pusiaukėleje tarp Šiaulių ir Radviliškio. Kaip Raudėnų, Dirvonėnų ir Varputėnų gyventojai lankysites pas savo Seimo narį, ir kaip, tiksliau kada, kokiu dažnumu Seimo narys lankysis pas jus - retorinis klausimas. Na, o tai kas liko iš Šiaulių rajono - buvo apjungta su dalimi Šiaulių miesto daugiabučių gyventojais - jau rašiau.

Šiaulių kaimiškosios rinkimų apygardos Nr. 45 nebeliko! Šaltinis: VRK

Šiaulių kaimiškosios rinkimų apygardos nebeliko! Šaltinis: VRK

Detalesnis vaizdas. Šaltinis: VRK

Detalesnis vaizdas. Jau galutinis variantas Šaltinis: VRK

Bet kodėl šitoks jovalas buvo padarytas būtent taip? Nepagalvokite, kad ta siaura Kuršėnų - Dainų rinkiminės apygardos juostelė kaip kad buvo pradžioje siūloma, dabar kaip trupinys yra kažkam tai naudinga. Neapsigaukite pirmam įspūdžiui, Lietuvoje gi daroma itin klastingai, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Iki šiol nuo Šiaulių kaimiškosios rinkimų apygardos Nr. 45 atstovavusiai Rimai Baškienei tai katastrofa - ji yra nežinoma arba menkai težinoma Šiaulių mieste, tuo labiau Šiaulių pietiniame rajone. Buvau susitikime ir moteris, panašu, nežino ką daryti, nes ji prisistato kartu Valeriju Simulik kuris čia anksčiau laimėdavo. Tiksliau pats Valerijus Simulik ją pristato savo buvusiems rinkėjams. Ji pati klausė to apygardų ribų perbraižytojo kodėl taip buvo pasielgta. Atsakymas buvo toks: buvo galima ir kitaip perbraižyti. Suprask kaip nori…

Tad kodėl? Naisiai, pavyzdžiui, dabar priskirti prie Žiemgalos rinkiminės apygardos.  Nesuprantate? Rima Baškienė priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Šiaulių rajone buvo nuolat renkama nuo 2004 metų, visada būdavo su ta pačia partija, kad ir kaip ta partija besivadino: Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga ar Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Aš čia nėkiek nesityčioju ar šaipaus. Aš lankaus Šiaulių rajone ir nesu apie Rimą Baškienę girdėjęs nei vieno blogo žodžio. Kaip ir apie Ramūną Karbauskį,  beje man jis taip pat patinka. Aš esu daug kur buvęs Lietuvoje, ir galiu užtikrintai sakyti: Naisiai klesti palyginus su kitomis kaimo gyvenvietėmis, taip šiuo aspektu neturiu jokių priekaištų Karbauskiui. Vis dar nesupratote? Aiškinu, Šiaulių kaimiškoji rinkimų apygarda Nr. 45 buvo Valstiečių tvirtovė, visos valstiečių pergalės čia būdavo neabejotinos. 12 metų Rima Baškienė atstovavo Šiaulių rajono gyventojams ir dabar bac - išmuštas pamatas iš po kojų. Va taip kiauliškai ir niekšiškai.

Štai todėl šitas lietuviškas džerimanderingas ir buvo atliktas. Vienintelis logiškas paaiškinimas: išmušti valstiečiams jų stipriausią rinkiminę apygardą. Kito logiško paaiškinimo nėra ir negali būti. Taip, tai džerimanderingas - pakenkti kad nelaimėtum, gi tai taip pat džerimanderingas. Net ta naujoji Žiemgalos apygarda, arba Kelmės-Šiaulių net teritoriškai gi akivaizdžiai yra nenatūralios. Na kam tie vinguriavimai prijungiant prie Kelmės Raudėnų, Dirvonėnų ir Varputėnų apylinkes? Kam? Jukjei išties taip ištuštėjo kaimo apylinkės, tai logiškiau paminėtas prijungti prie Telšių rinkiminės apygardos Nr. 40.

Kažkas, gal koks valatkinis apžvalgininkas-žurnaliūga pavadins, girdi, Šiaulių rajonas buvo valstiečių “tėvonija”, reikia išmušti kniaziui tėvoniją! Nieko panašaus, Rima Baškienė buvo ir yra populiari Šiaulių rajone.  Vilniečiai įsivaizduoja (pagal savo sugedimą ko gero) girdi Karbauskis yra kniazius, tačiau labai apsigauna. Tiksliau būtų taip: Vilniuje išties, gal valdžioje, gal pačioje VRK išties taip kai kas ir galvoja.  Apskritai Ramūnas Karbauskis tik paskutiniu metu aktyviau politika ėmė užsiminėti, po ilgokos pauzės. Tačiau aš rašau ne apie jį. Tai kad Rima Baškienė nėra perbėgelė, tai kad visą laiką yra toje pačioje partijoje liudija, kad su Ramūnu Karbauskiu yra viskas gerai. Juk jei būtų Karbauskis savo “tėvonijos šeimininkas - kunigaikšis, tironas” tai turinti tiesioginį rinkėjų pasitikėjimą Rima Baškienė galėjo lengvai pakeisti partiją, neabejoju būtų su džiaugsmu priėmę. Kiek gi Seime tų partinių perėjūnų pilna! Galų gale galėjo likti nepartine, gi ir taip būnant populiariai rinkėjų tarpe pergalė yra garantuota. Tačiau va kai taip iš esmės jos rinkimų apygarda buvo panaikinta, o tai kas liko pavirto obuolio nuograuža - šansai laimėti yra sudėtingi. Kas tai jei ne džerimanderingas? Kokių dar įrodymų reikia? Džerimanderingas ne iš piktos valios, o per neapsižiūrėjimą? Galbūt, bet palikite tokius aiškinimus naivuoliams.

Atsiprašau, bet tai ne demokratija, tai mėšlo krūva. Kenkti iš pavydo, nekęsti oponentų populiarumo, vartalioti konstituciją kaip norima,  perbraižyti ir patvirtinti ribas nusispjaunant į rinkėjus, nekreipiant dėmesio į ką pats deklaruoji  -  čia ne demokratija, čia mėšlo krūva. Garbės žodis aš nebesuprantu kas čia vyksta, intencijų gal ir būta gerų, bet rezultatas - baisus. Va todėl ir pradedu nekęsti Lietuvos. Ir kuo toliau gilinuos, tuo labiau nekenčiu.

P.S. Pagal lietuviškas sąmokslo teorijas dabar būsiu apšauktas Karbauskio agentu. Tpfu, nusprogit, idiotai! Aš niekaip nesu susijęs nei su Ramūnu Karbauskiu, nei su Rima Baškiene, nei su valstiečiais apskritai.

P.P.S. Tai ką surašiau turėjo atlikti politologai, apžvalgininkai, žurnalistai, intelektualai, patys politikai, tačiau Lietuvoje - tyla.

Rodyk draugams